Kristaus apaštalas ir Marijos riteris. Didžiojo kunigaikščio Vytauto bažnytinės fundacijos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kristaus apaštalas ir Marijos riteris. Didžiojo kunigaikščio Vytauto bažnytinės fundacijos
Alternative Title:
Apostle of Christ and the knight of Mary: ecclesiastical foundations of the Grand duke Vytautas
In the Book:
Vytautas Didysis ir jo epocha. [D. 2] / sudarė Brigita Balčytienė. Trakai : Trakų istorijos muziejus, 2020. P. 85-91
Summary / Abstract:

LT1430 m. Šv. Romos karaliaus Zigmanto Liuksemburgo kanceliarijoje parengtame karūnaciniame dokumente Vytautas vadinamas „Viešpaties apaštalu" (apostolus Domini). Už kokius nuopelnus didysis kunigaikštis taip skambiai tituluojamas? Kas žinoma apie jo fundacinę veiklą ir asmeninį pamaldumą? Ar tikrai jis kelis kartus keitė konfesiją ir kas sakoma jo testamentiniame paskutinės valios pareiškime? Krikštas. Apie Vytauto asmeninį religingumą šaltiniuose beveik nekalbama. Tai labai skiriasi nuo Jogailos, kurio pamaldumas buvo visuotinai žinomas, aprašomas ir net vaizduojamas, taip pat nuo Vytauto žmonų religinio gyvenimo (pvz., šaltiniuose gerai dokumentuota žmonos Onos 1400 m. piligriminė kelionė į Vokiečių ordiną). Pirmaisiais savarankiškos politinės veiklos metais Vytauto konfesinė situacija buvo itin kebli, jis kelis kartus keitė (ar turėjo keisti) tikėjimo išpažinimą ir net krikščionišką vardą. Istorikai dažnai kalba apie didžiojo kunigaikščio konfesinį pragmatizmą (pirmos išsamios mokslinės biografijos autorius Antoni Prochaska Vytauto pasaulėžiūrą netgi pavadino „materialistine"), tačiau turbūt turėtume atsargiau vartoti tokius apibūdinimus kalbėdami apie tų laikų žmones. Vytautas akivaizdžiai rūpinosi savo bažnytiniu atminimu, su žmona specialiais laiškais prašydavo popiežiaus teisės turėti kilnojamąjį altorių ar švelnesnių pasninko reikalavimų dėl silpstančios sveikatos. Šios ir kitos praktikos prieštarauja stereotipiniam Vytauto kaip tikėjimui ganėtinai abejingo ir krikščionybę tik instrumentiškai traktuojančio valdovo įvaizdžiui. Tačiau, suprantama, Vytautas kaip monarchas bažnytinės organizacijos klausimus vertino iš savo valdžios perspektyvos. [Iš straipsnio, p. 85]

ENThe article analyses the ecclesiastical policy of the Grand Duke of Lithuania. What did the Grand Duke Vytautas do to be referred to as the "Apostle of the Lord” in the coronation document prepared in the Luxembourg Chancellery of Sigismund, the Holy Roman Emperor? What is known about his foundational activities and personal religious devoutness? Is it true that he had changed his confession several times, and what does his last will and testament say?. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/102764
Updated:
2023-12-01 14:50:15
Metrics:
Views: 30
Export: