Karinės tradicijos ir inovacijos Jogailos ir Vytauto laikais, 1382-1430 m.

LTXIV a. pab.-XV a. pr. istorikų laikoma pereinamuoju laikotarpiu tarp brandžiųjų ir vėlyvųjų viduramžių, kai Europos valstybėse prasidėjo didesni kokybiniai pokyčiai, susiję su miestų raida, materialine kultūra, prekinių ir piniginių santykių tobulėjimu, atvedusiu prie kapitalizmo užuomazgų. Šis laikotarpis ypač svarbus karybos požiūriu - XIV a. pirmoje pusėje į Europą atkeliavus paraku šaudančiam ginklui, ištobulėjus lankams ir arbaletams, per palyginti trumpą laiką atsirado daug svarbių pokyčių, ypač pastebimų pilių statybos technologijų raidoje, o Šimtametis karas parodė, kad ne vien sunkiai šarvuota raitija, bet ir įvairaus pobūdžio pėstininkai gali lemti sėkmę mūšio lauke. Velso lankininkai, šveicarų alebardininkai, įvairiai ginkluoti landsknechtai tapo svarbia karybos dalimi, o inovacijos ir jų panaudojimo taktika dažnai reiškė daugiau nei paprasti statistiniai karių skaičiai. Ankstesniame laikotarpyje daugiausia inovacijų vyko Šventojoje Žemėje, Viduržemio jūros regione, o Vokiečių ordinui savo veiklą perkėlus į Vyslos, Priegliaus, Dauguvos ir Nemuno baseinus karybos progresas privertė jau seniai kovojančias šalis modernizuoti savo politiką, karines pajėgas, kariavimo metodus ir priemones per labai trumpą laiką, norint išlikti ir pasiekti pergalę. [Iš straipsnio, p. 31]

ENThis article is dedicated to the military innovations implemented during the times of Jogaila and Vytautas (1382-1430) and the effect they had on the establishment of the Lithuanian state on the periphery of the Christian world, the military synthesis of the Eastern and Western cultures, as well as on Lithuanian military traditions. The innovations consisted of the creation of an effective and more centralized management system of defence capabilities, the inclusion Eastern Lithuanian armies into the defence forces, the use of Polish military contingents, the use of hired military contingents on separate occasions in the Battle of Grunwald and for the formation of permanent castle guards by inviting Tatar troops to Lithuania, and the creation of conditions for them to blend into the Lithuanian army. During this period, Lithuania had constructed many modern brickcastles, while the existing ones had been adapted for gunpowder artillery. Furthermore, Vytautas’ intensive diplomacy inside the Order and Jogailas’ authority in Poland were important sources of ideas coming from the West. It did not take long for the achieved progress to manifest in the Eastern and Southern outskirts of Lithuania, particularly in the castles situated in Volyhnia and Podolia, while the Lithuanian influence on Novgorod and Pskov republics of merchants was established with the help of sieged equipment. Due to the military progress losing speed during the subsequent epoch, the military shaped by Jogaila and Vytautas remained virtually unchanged up until the reforms implemented by Sigismund I the Old and Sigismund II Augustus in the first half of the 16th century. [From the publication]

• Kasdienis gyvenimas Vokiečių ordino Dubysos pilyje / Vytenis Almonaitis, Justina Nutautaitė. Istorija. 2004, Nr. 61, p. 10-16.
• Knyga, kaip vertinga dovana ir karo grobis, didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų kasdienybės momentų kontekste / Rūta Čapaitė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos / sudarytojai: Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016. P. 207-235.
• The Everyday life of Grand Duke Vytautas of Lithuania according to contemporary correspondence / Rūta Čapaitė. Lithuanian historical studies. 2005, vol. 8, p. 1-26. Trakai : Trakų istorijos muziejus, 2010. P. 48-73.
• The Topic of health in the letters of Grand Duke Vytautas of Lithuania and his contemporaries / Rūta Čapaitė. Lithuanian historical studies. 2014, vol. 18, p. 1-45.