LT1380-1442 m. Eberharto Windecke's veikale „Zigmanto Liuksemburgo kronikos" bandyta pavaizduoti Vytautą Didįjį karste, apsuptą „garbingų imperijos kunigaikščių" (turimi omenyje „Šventosios vokiečių nacijos Romos imperijos" kunigaikščiai]. Paveikslėlyje atkuriama situacija su būtąja prasilenkia jau vien todėl, kad miniatiūros autoriai niekada nebuvo įkėlę kojos į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, o savo iliustratyvinį darbą atliko po teksto autoriaus mirties ir, vaizduodami mūsiškus kraštus, stačiai rėmėsi tuo, ką matė aplinkui - XV a. vidurio Bavarijos realijas. Istoriniame kronikiniame pasakojime apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Juzefas Ignacas Kraševskis rašė, jog jo laidotuvės Vilniuje buvusios labai prabangios ir prilygo karališkosioms iškilmėms. Bet ne mažiau svarbūs autoriaus pasvarstymai apie bendrą Lietuvos likimą: „Vytautas mirė 1430 metų spalio 27 dieną paryčiu. Drauge su juo mirė paskutinė mintis apie nepriklausomą, galingą, savarankišką Lietuvą; su juo baigiasi šio krašto istorija; prasidėjo istorija tų laikotarpių, kuriuos išgyveno Lietuva, susijungusi su Lenkija, sugebėjusia įjungti ją be sukrėtimų, beveik be kovos ir be gailesčio; Lietuva juto, kad tas naujas suvienijimas pašaukia ją į naujas institucijas, į naujus ir didesnius likimus". [Iš straipsnio, p. 74]
ENIn the interwar period the opinion was already formed that the orientalisation of the Grand Duchy of Lithuania’s costume occurred under the influence of Poland. Essentially this opinion is viable unto the present day. However, was it possible that the Polish influence on Lithuanian political life, which only commenced in the time of Vytautas the Great, could have had such a strong effect on it that it managed to change such an inert sphere of culture as costume? The establishment of closer relations between Lithuania and Poland and their eventual union served as a turning point in Poland’s re-orientation from the West to the East. Lithuania, commencing in 1183 was carrying out continuous expansions towards the East, and this was the phenomenon which effected its existence and could not possibly have no reflection in its costume. For this reason the costume of the times of Vytautas the Great was much more easternised than we would like to accept; there were only a few European additions to it. [From the publication]