Istorijos liudijimai nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų

LTEsame įpratę istorijos faktus patvirtinti dokumentais, rašytiniais šaltiniais. Vis dėlto toji mūsų istorija savo šaknimis siekia kur kas giliau nei raštas, ir daugelį seniausių jos apraiškų tegalime empiriškai aptarti žodiniu, tautosakiniu palikimu arba argumentuodami vadinamąja „žemės atmintimi" - archeologiniais radiniais, kuriuos savo ruožtu taip pat reikia „prakalbinti". „Žemės atminties" įvardijimas tinka ir mūsų kalbiniam paveldui - vietovardžiams bei juos paaiškinančioms sakmėms, kurių vienos galėjo gimti kartu su duotu žodžiu, kitos, kaip matyti, buvo kuriamos vėlesniuose kalbiniuose kloduose, norint atsakyti, tarkim, vaikams ar svečiams, klausiantiems, kodėl ta vietovė taip pavadinta. „Vietų vardais į mus kalba pati žemė" - ši kalbininko Kazimiero Būgos ištartis jau virto tautosakiniu tekstu, nuolatos cituojama sentencija. Kad ši tiesa nekvestionuojama, patvirtina proziškiausi administraciniai geografiniai žinynai. Nors Lietuvos vietovardynas yra itin gausus, ne visada jame galimi paaiškinti pirmapradžiai jo užmanymai, tačiau yra ir daug labai aiškios paskirties vardų, pateikiančių tam tikro meto tam tikras realijas, atsikartojančias plačiai po visą Lietuvą. [Iš straipsnio, p. 31]

ENThe oldest human memory is the so-called ‘land memory’ - geological and archaeological monuments, and names of places. Folklore texts make them ‘speak’ and provide additional data to the written history of our nation and state. The earliest written historical sources of information about the country are descriptions by foreign travellers. Later on come chronicles of the State, which often were related to folklore and mythology. Lithuania does not have either heroic, or historical epos, but Lithuanians are one of the more rare nations, the nature of whose warriors was closely associated with song. There are more than 25,000 varieties of historical military songs alone in the manuscript treasury of Lithuanian folklore. After Lithuania restored its independence songs of partisans and volunteers as well as songs of exile, reflecting its history in the 20th century, were added to the archive. This songs archive is a real treasure, not just for folklore researchers and historians, but can be well used in interdisciplinary studies. 36. [From the publication]

• Lietuvių liaudies dainynas. T. 17,[D.] 3 / Karinės-istorinės dainos. parengė Vita Ivanauskaitė ; melodijas parengė Aušra Žičkienė ; [tomo redakcinė kolegija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 633 p.
• Lietuvių liaudies dainynas. T. 18,[D.] 4 / Karinės-istorinės dainos. parengė Vita Ivanauskaitė ; melodijas parengė Aušra Žičkienė ; [tomo redakcinė kolegija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 573 p.
• Lietuvių liaudies dainynas. T. 19,Kn. 5, Karinės-istorinės dainos.Antrojo pasaulinio karo ir pokario dainos / parengė Kostas Aleksynas ; melodijas parengė Živilė Ramoškaitė ; [tomo redakcinė kolegija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 660 p.
• Lietuvių liaudies dainynas. T. 21,Kn. 6, Karinės-istorinės dainos.Partizanų dainos / parengė Kostas Aleksynas, melodijas parengė Živilė Ramoškaitė ; [tomo redakcinė kolegija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 804 p.
• Lietuvių liaudies dainynas. T. 3,[D.] 1 / Karinės-istorinės dainos. parengė P. Jokimaitienė ; melodijas parengė Z. Puteikienė. Vilnius : Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1985. 954 p.
• Lietuvių liaudies dainynas. T. 9,[D.] 2 / Karinės-istorinės dainos. parengė Pranė Jokimaitienė ; melodijas parengė Aušra Žičkienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1995. 638 p.