Vytauto karūna

• Vytautas Didysis ir jo epocha = Vytautas the Great and his epoch. [D. 1] / sudarė Brigita Balčytienė. Trakai : Trakų istorijos muziejus, 2010. P. 21-24
• Vytautas Didysis ir jo epocha. [D. 1] / sudarė Brigita Balčytienė. Trakai : Trakų istorijos muziejus, 2010. P. 21-24

LT1526 m.... Jau kelis dešimtmečius Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kariavo gynybinį karą su stiprėjančia Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste. Maskvėnų valdovas tvirtino paveldėjęs visumą pravoslaviškų teritorijų, kurios XIII-XV a. atsidūrė Lietuvos sudėtyje, teisių. Kruvinus karus keisdavo keleriems metams sudaromos paliaubos - Lietuvai telikdavo pripažinti teritorines ir politines maskvėnų pergales. jie skynė ir tarptautinės politikos pergales. Po Bizantijos žlugimo 1453 m. į Maskvą dėmesį atkreipė Vatikanas ir Romos imperija. Vienu iš pagrindinių tikslų tapo siekiai už karaliaus vainiką Maskvos didįjį kunigaikštį padaryti paklusnų Šventajam Sostui ir jauną karinę jėgą panaudoti kovai su pagonimis turkais, o ne krikščionimis. Tačiau skitų imperatorius siekė kitų tikslų, Europos politikų palankumą ir viltis panaudodamas savo pozicijoms stiprinti. Geriausiai Europoje apie maskvėnų tikslus ir tikruosius ketinimus žinojo Vilnius. 1526 m. buvo paskutiniai iš penkerių paliaubų (1522 m.) su Maskvos valstybe metų. Ore tvyrojo klausimas: naujas karas tarp krikščionių ar paliaubos? Osmanų imperijos sultonas „virškino" ką tik prarytą Vengrijos karalystę. Vatikano ir imperatoriaus pasiuntiniai vyko į Maskvą. Naudodamasi proga Lietuvos diduomenė paskutinį sykį pamėgino pakeisti savo valstybės rangą: paversti ją karalyste ir padaryti politiškai atsparesnę Lenkijos karalystės aristokratijos inkorporacinėms ambicijoms. Tereikėjo iš lenkų atsiimti Vytauto karūną. [Iš straipsnio, p. 21]

ENThe publication includes the Lithuanian translation of a fragment of the address of the legation of the Council of Lords of the Grand Duchy of Lithuania to the King of Poland and the Grand Duke of Lithuania Sigismund the Old, dated 28th August to 23rd September 1526. The legation was related to international circumstances: the year 1526 was the last year of the five-year truce between Lithuania and the State of Moscow. The Pope did not want the war between the Christian nations therefore legates of the Pope and the Holy Roman Emperor went to Moscow to negotiate over peace and support against the Ottoman Empire. There were plans to offer to the Grand Duke of Moscow the King's crown. Using this opportunity the Lithuanian nobility attempted once again to change the status of the state - to transfer it into a kingdom and thus to make it politically more resistant to the incorporative ambitions of the aristocracy of the Kingdom of Poland. One of the arguments in favour of kingdom status for Lithuania was the ambition of Vytautas the Great to become a king. [From the publication]