Senųjų Trakų pilis

LTTrakų pilys, Kernavės piliakalniai ir Vilniaus pilys tarsi įrėmina teritorinį trikampį, kuriame formavosi ankstyvosios Lietuvos valstybės branduolys, kuriame, matyt, ir buvo Gediminaičių dinastijos domenas. Visos šios pilys dažnai įvardijamos kaip senosios Lietuvos sostinės, pirmenybę suteikiant Kernavei, iš kurios esą Gediminas trumpam sostinę perkėlė į Senuosius Trakus, o netrukus ir jau visam laikui Lietuvos sostine tapo Vilnius. Ar buvo toks sostinių kilnojimas, ar tai tik graži legenda - galima tik spėlioti. Ankstyvosiose valstybėse dažnai ten, kur apsistodavo valdovas, ir buvo jo rezidencija arba sostinė. Be to, dažnai painiava apie sostinės pradžią paaštrėja, kai neatskiriame valdovo pilies nuo miesto, kaip sostinės, atsiradimo ir miesto sostinės atsiradimo. Mes nežinome, kur buvo Mindaugo tėvonija. Tikėtina, kad 1253 m. Mindaugo karūnacija galėjo vykti Vilniuje, kaip rodo archeologiniai ir architektūriniai tyrimai, specialiai šiam įvykiui pastatytoje katedroje. Kernavės medinių pilių ir šalia jų buvusio senojo miesto kompleksas suklestėjo XIII-XIV a., o kaip sostinė Kernavė buvo Traidenio valdymo laikais (1269-1282). Manoma, kad Kernavės kunigaikštis Traidenis bent jau netiesioginiais giminystės saitais galėjo būti susijęs su Mindaugo šeima1. Neabejotina, kad Kernavė ir Vilnius buvo nuo seno apgyvendintos vietos ir svarbūs to meto regiono centrai. Valdžion atėjusi Gediminaičių dinastija taip pat rėmėsi tuo pačiu Mindaugo domenu, ir svarbiausi domeno centrai tebebuvo Vilnius ir Kernavė2. Mes nežinome, kur rezidavo pirmieji Gediminaičiai, yra neaiškumų ir dėl šios dinastijos pradžios3. Manoma, kad Gediminaičių domenas buvo beveik ten pat, kur ir Mindaugo, - Nemuno ir Neries tarpupyje, į pietus nuo Neries. [Iš straipsnio, p. 7]

ENAccording to the Lithuanian Chronicle, the Castle of Senieji Trakai (Old Trakai) was established by the Grand Duke Gediminas, who later on moved the capital of the country to Vilnius. The period of prosperity of the Senieji Trakai Castle is undoubtedly related to the rule of Grand Duke Kęstutis. The name of Trakai was first mentioned in the Chronicle of Wigand of Marburg, in the description of a battle at the Bayerburg Castle (to the west of Veliuona), where the 'rex de Tracken’ (‘King of Trakai’) was killed. The location of the Castle of Senieji Trakai is 4 km to the south-east from the present town of Trakai. It is a hill with almost a quadrangle - 150 x 140 m - plot on the top. A church and a building of a former monastery stand at the north-western side of the plot. Archaeological excavation of the castle location, led by A. Kuncevičius, was carried out from 1994 to 1997 and again in 2009. A total space of 675 m2 was explored. It has been identified that the masonry curtain wall had surrounded the entire area of the castle. The wall was about 2.2 m thick in the eastern and western sides of the castle and had foundations 3 to 4 metres deep. The inner side of the wall comprised of large field stones, whilst the outer was made of bricks. The space between the two walls was filled with smaller stones, broken bricks and a thick layer of mortar. The so-called Baltic, or Vendic, brick-binding technique was used to build the wall. The courtyard of the castle was 118 m long from east to west.It is possible to presume that the 14th century masonry Castle of Senieji Trakai was of the enclosure type. The defensive ditch surrounding the castle used to be full of water: 19th century maps and descriptions sometimes still call the castle area an island, which could be reached by boat only. During the time it was inhabited the castle had a wooden drawbridge. The Castle of Senieji Trakai differed from other castles of the enclosure type because it must have had a palace: it was the permanent place of residence of the Duke of Trakai, the place where the Grand Duke Kęstutis married Birutė and where Vytautas the Great was born and grew up. The importance of the Senieji Trakai Castle decreased after Kęstutis moved his residence to the Peninsular Castle in the new settlement of Trakai, sometime between 1375 and 1380. [From the publication]