LTPirmosios konkretesnes žinios apie vargonus pasiekė iš 1595 m. – naujus vargonus Vilniaus katedroje pastatė Johannas Koppelmannas. Į Vilnių jis atvyko iš Dancigo, kur buvo vargondirbio Juliaus Anthonio (Frieses) pameistrys. Statė su juo didelius (60 registrų) vargonus Dancigo Švč. Marijos bažnyčioje, o 1585 m. meistrui mirus, vargonus pabaigė. Tai būta didingo instrumento. 1945 m. jis sudegė, bet nuotraukos išlikusios, pagal jas galima bent apytikriai įsivaizduoti, kaip atrodė Koppelmanno vargonai Vilniuje. Darbas, matyt, atliktas gerai, nes už „rinktinį“ vargonų pastatymą meistrui primokėtos 152 kapos grašių. Vargonus drožinėjo Bernardas Holcas, dažė Kristupas Bžeskis. Kadangi suma, sumokėta už dažymą, viršijo sumą, sumokėtą už vargonus, galima spėti, kad už „dažymo“ slėpėsi auksavimas ir tapyba. Deja, per didįjį 1610 m. gaisrą Katedra, o kartu ir vargonai sudegė. Kol vyko atstatymo darbai, Katedros priedermes atliko Šv. Jonų bažnyčia. [...]. [Iš teksto, p. 85]