Tiesos akimirka. Nuo interpretacijų iki manipuliacijos, arba „istorijos dėl juoko“...
LTŠiuolaikinių masinio informavimo priemonių galia ir poveikis vis labiau remiasi ne tiek lingvistinėmis, kiek vizualinėmis struktūromis. Šiandien žiniasklaida pretenduoja perimti tą reikšmingą vaidmenį, kuris anksčiau priklausė religijai, mokslui, menui, ypač literatūrai. Theodoro Adorno įvardytą kultūros industrijos fenomeną dabar keičia sąmonės industrija. Efektyvia tokio manipuliavimo priemone tampa nežabota interpretavimo laisvė, kelianti, pasak Eco, rimtą psichologinės nelaisvės pavojų. Šio įžvalgaus mąstytojo nuomone, visuomenė „bus (gal jau yra) sudaryta tik iš dviejų kategorijų žmonių: tų, kurie vartoja gatavus vaizdinius ir pasaulio apibrėžimus, nepajėgdami kritiškai įvertinti gaunamos informacijos, ir tų, kurie sugeba ją atsirinkti ir ja pasinaudoti“. Kovoti su tokiu nekritiškumu, tvirtino Umberto Eco, reikėtų, pasitelkiant tikrąją kultūrą, kuri visada yra kontrkultūra, aktyviai kritikuojanti ir keičianti esamą socialinę, mokslinę, estetinę paradigmą, plečianti kiekvieno iš mūsų individualią „enciklopediją“, pažinimo lauką. Paradoksalu, tačiau šiame hiperteksto amžiuje, informacijos pertekliaus laikais, vedlio vaidmenį pasisavinusi žiniasklaida vis labiau praranda visuomenės pasitikėjimą, kuris yra svarbiausias komunikacijos efektyvumo kriterijus. [...]. [Iš teksto, p. 15]
ENThe impact of manipulations on people is not yet sufficiently researched despite a number of studies that are available on the subject. The classical volume 10 Strategies of Manipulation by Noam Chomsky is largely outdated. Information technologies are constantly proliferating and offering new ways to manipulate audiences and media abuses these new possibilities. [From the publication]
