A History of the Lithuanian partisan underground state (1944-1953)

LT1944-1953 m. Lietuvos partizaninio karo istorija straipsnyje pirmą kartą nuosekliai pasakojama žvelgiant iš pogrindžio valstybės - partizanų įkurtos vieningos politinės ir karinės organizacijos žiūros taško. Hierarchiniu, teritoriniu ir funkciniu principu paremta Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizacija perėmė ir plėtojo Lietuvos Respublikos kariuomenės patirtį. Politinės partizanų programos atsiradimas susijęs su Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) įkūrimu ir veikla. 1947 m. birželio mėn. BDPS deklaracija Nr. 2 parengta, manoma, teisės mokslų daktaro Alfonso Vabalo-Gedimino (1909-1948), tapo reikšmingiausio partizanų dokumento - 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Taiybos politinės deklaracijos pagrindu. LLKS perėmė ir BDPS struktūrą, nežymiai ją supaprastindamas ir pakeisdamas kai kurių dalių pavadinimus. LLKS Tarybos prezidiumas - vyriausioji vadovybė - atstovavo visoms trims partizanų sritims ir atliko Seimo ir Vyriausybės darbą. Šią pogrindinę Lietuvos partizanų valstybę apibūdina ir legitimuoja: partizanų teisė valdyti, jų statutai, socialinė politika, karinė organizacija ir administracija, finansų sistema, ryšių tinklas, pogrindžio spauda ir atsišaukimai, diplomatiniai ryšiai su užsieniu.Nuolat trūkinėjantys ryšiai apsunkino vyriausios partizanų vadovybės darbą, tačiau jo nenutraukė. Nelaimė ištiko 1951 m. gruodžio 8 d., kuomet buvo paralyžuotas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas (19091954), kitaip dar partizanų ir saugumo darbuotojų vadintas prezidentu. 1952 m. sausio 30 d. J. Žemaitis nustojo eiti pareigas, pasiūlydamas į jas savo pirmąjį pavaduotoją, LLKS Gynybos pajėgų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918'957)- Dėl šios kandidatūros LLKS Tarybos narių nuomonės išsiskyrė; nėra duomenų apie tai, kad pats A. Ramanauskas, tuo metu jau gyvenęs su šeima, šį pavedimą būtų priėmęs. Susidarius tokiai padėčiai, dvi iš trijų LLKS Tarybos prezidiumo sekcijų veikė savarankiškai, derindamos veiksmus su Vakarų ir Rytų sričių vadovybėmis. Be to, Pietų Lietuva turėjo ryšį su Vakarų sritimi. 1952 m. rugpjūtį buvo suimtas ir užverbuotas Rytų Lietuvos srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris (1911-1974), 1953 m. sausį žuvo Vakarų Lietuvos srities vadovybė, o vasarį - Pietų Lietuvos srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis (g. 1900 m.). Tų pačių metų gegužės 30 d. savo bunkeryje migdomosiomis dujomis buvo užmigdytas ir sulaikytas J. Žemaitis. Mirties nuosprendis jam paskelbtas birželio 7 d., o įvykdytas Maskvoje, 1954 m. lapkričio 26 d. [Iš leidinio]

ENThis article is the first to present the history of the Partisan War in Lithuania between 1944 and 1953 from the point of view of the underground state, the united political and military organisation of the partisans. The Lithuanian Liberation Army (Lith. LAA) was established on the basis of hierarchical, territorial and functional principles adopted from the Lithuanian Army and adapted to new forms of action. The political programme of the partisans emerged from the establishment and the later activities of the United Democratic Resistance Movement (Lith. BDPS). Declaration N0.2 of the BDPS Presidium of June 1947 was drafted by Alfonsas Vabalas, Doctor of Law, and formed the basis of the political declaration of the Council of the Movement for the Struggle for Lithuanian Freedom (Lith. LLKS), which was signed on 16th February 1949. A comparison of the organisation of the BDPS and the LLKS shows that while names were different the structures were very similar. The Supreme Leadership of the LLKS represented three regions, Western, Eastern and Southern Lithuania, and basically performed the duties of the Seimas and the Government. This underground state was characterised and legitimised by the partisans’ right to rule, codes, social approach, military organisation and local support, financial system, network of contacts, underground press and diplomacy. While communication difficulties made it harder for the LLKS to carry out its activities these did not stop. Disaster struck on the night of the 8th December 1951 when Žemaitis, the Chairman of the Presidium of the LLKS Council, who was also known as the President by both the partisans and the Security Agency, was paralysed by a stroke.On 30th January 1953, Žemaitis wrote in an official document with his own hand: “Today i ceased discharging my duties due to illness” and instructed Antanas Bakšys, the Secretary of the Presidium, to inform the Commanders of the Eastern and Southern Lithuanian Regions of his illness and proposed to support the candidacy of Adolfas Ramanauskas, Commander of the Defence Forces, for the chairmanship of the Presidium of the LLKS Council. Members of the LLKS Council reacted differently to Ramanauskas’ candidacy: Partisan commanders in Aukštaitija were ready to support it while Staniškis was categorically opposed. In this situation two of the three sectors of the Presidium of the LLKS Council effectively became independent units and coordinated their activities with the leaderships of the regions of Lithuania in which they were operating. In addition to this, Southern Lithuania had contacts with Western European countries. On 16th August 1952, Kimštas, the Commander of the Eastern Lithuanian Region was arrested and recruited by the Security Agency. 1 he entire leadership of the Western Lithuanian Region died on 17th January 1953, followed by Staniškis, the Commander of the Southern Lithuanian Region, on February 3rd. Žemaitis was sedated in his bunker by grenades filled with sleeping gas and arrested on May 30th. He was condemned to death on 7th June and executed in Butyrka Prison in Moscow on 26th November 1954. [From the publication]

• Lietuvos karas: antroji Sovietų Sąjungos agresija. Pasipriešinimas. Ofenzyvinės gynybos tarpsnis 1944 m. vasara - 1946 m. pavasaris / Kęstutis Kasparas. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. 620 p.
• Lietuvos partizanai 1944-1953 m / Nijolė Gaškaitė, Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Bonifacas Ulevičius. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996. 494 p.
• Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945-1952 m.) : dokumentų rinkinys : recenzija / Mindaugas Pocius. Lietuvos istorijos metraštis. 2002, 2001/1, p. 224-228.
• Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (1945-1950 m.) : dokumentų rinkinys / redaktorius Kęstutis Remeika. Vilnius : Lietuvos Archyvų departamentas, 2003. 485 p.
• Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda : 1945-1953 m. dokumentų rinkinys / redakcinė kolegija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 404 p., [14] iliustr. lap.
• Partizanų bunkeris Daugėliškių miške: kompleksinių tyrimų studija ir šaltiniai / Aistė Petrauskienė, Gediminas Petrauskas, Vykintas Vaitkevičius. Raseiniai : Raseinių krašto istorijos muziejus, 2017. 246 p.
• Pasipriešinimo istorija, 1944-1953 metai / Nijolė Gaškaitė. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2016. 342 p.