Studento, kaip atlikėjo, savireguliacijos pedagoginis skatinimas : disertacija

LTDaugumai tenka būti kitų žmonių dėmesio centre ir pajusti emocinę įtampą. Vieniems tai padeda mobilizuoti dvasines jėgas, o kitus tiesiog nepažįstamai pakeičia: žmogus tampa sukaustytas, suglumsta, pasikeičia veido spalva, ima drebėti rankos ir t.t.. Muzikos mokytojo profesija taip pat priskirtina prie padidėjusios emocinės įtampos profesijų, nes būtinas jos komponentas – koncertinė veikla, kuri formuoja įvairaus laipsnio psichikos įtampą. Minėta specifika atitinkamai komplikuoja muzikos mokytojo viešų pasirodymų psichologinę savireguliaciją. Tai patvirtina šis disertacinis tyrimas, atliktas apklausiant būsimus Lietuvos muzikos mokytojus. Gautais duomenimis, psichologinės pagalbos įveikiant sceninį nerimą reikėtų 43 % būsimų muzikos mokytojų. Kadangi Lietuvoje nepakanka specifinių mokslinių tyrimų, skirtų būsimųjų muzikos mokytojų psichinei savireguliacijai skatinti, autorė ryžtasi tyrinėti šią aktualią pedagoginę problemą. Siekiant muzikos mokytojo psichologinės savireguliacijos egzistuoja reali tikimybė panaudoti ne tik tradicinius patarimus, bet ir netradicinius, galinčius teigiamai veikti atlikėjo kūrybos rezultatus, jo meninę įtaigą. Tai kūrinio asmeninės prasmės įsisąmoninimo metodas (AMP), kurio pagalba akcentuojamas atlikėjo individualumas, emocinių išgyvenimų asmeninė prasmė. Todėl ugdytinis tampa pajėgus ne tik sustiprinti artistinę įtaigą klausytojui, bet ir sumažinti savo negatyvią sceninę įtampą. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti AMP bei meninio psichinės savireguliacijos modelio taikymo optimalios sceninės būsenos formavimuisi sąlygas ir būdus.

ENMany people often find themselves in the centre of people’s attention and feel emotional tension. This helps some to mobilise their spiritual strength and changes others beyond recognition: man becomes constrained, confused, his/her complexion changes, hands start shaking, etc. The profession of a teacher of music is also attributed to the professions of an increased emotional tension because a concert activity, which forms mental stress of a different degree, is its necessary component. The said specificity complicates psychological self-regulation of public performances of a teacher of music. This is testified to by the present investigation carried out by surveying future teachers of music of Lithuania. According to the data obtained, 43% of future teachers of music should receive psychological help in overcoming stage anxiety. As there is a lack of specific scientific investigations devoted to stimulating mental self-regulation of future teachers of music, the present author decided to study this pedagogical problem. Seeking to achieve mental self-regulation of a teacher of music both traditional and non-traditional means can be employed. This is the method of realising the personal meaning of the creative work by means of which individuality of a performer, a personal meaning of emotional experience is accentuated. The aim of the investigation is to substantiate theoretically and empirically the use of the said method and conditions and ways of applying a mental self-regulation model to form the optimal stage state.

• Būsimojo muzikos mokytojo meninė individualybė: ugdymo galimybės ir ypatumai / Vilius Tavoras. Pedagogika. 2007, 85, p. 98-103.
• Koncertinio patyrimo svarba rengiant muzikos pedagogus / Rasa Kirliauskienė. Pedagogika. 2002, 63, p. 59-62.
• Savireguliacijos modelis muzikos mokytojo atlikėjiškai veiklai tobulinti / Rasa Kirliauskienė. Pedagogika. 2005, 80, p. 97-101.