Studenčių, būsimųjų mokytojų, fizinės saviugdos edukacinis skatinimas : disertacija

LTBūsimųjų mokytojų požiūris į kūno kultūrą ir jų gebėjimai gali įtakoti ateities kartų sveikatą, todėl iškyla problema, kaip rengiant mokytoją profesinei veiklai, modeliuoti fizinio ugdymo procesą, kad lavėtų ne tik jų fizinės galios, bet ir jie išmoktų ir savarankiškai veikti bei siektų fizinės saviugdos. Darbo tikslas - atsižvelgiant į studenčių, būsimųjų mokytojų, fizinės saviugdos patirtį ir jos edukacinio skatinimo galimybes, pagrįsti pedagogiškai tikslingą ir prasmingą fizinio ugdymosi technologiją. Anketų metodu buvo tiriamos teorinės prielaidos bei studenčių fizinės saviugdos patirtis ir organizuotas vienerių metų ugdomasis eksperimentas. Nustatyta, kad į aukštąją pedagoginę mokyklą pirmakursės įstoja, turėdamos suformuotą teigiamą požiūrį į kūno kultūrą, bet kūno kultūros reikšmė sveikatai joms yra tik „žinoma“ (deklaruojama), bet ne „tikroji“ (veiksminga) vertybė. Jos nepasirengusios fizinei saviugdai – silpnai suformuotas fizinės saviugdos poreikis ir tam reikalingi įgūdžiai. Studenčių fizinę saviugdą skatina pasitenkinimas kūno kultūros pratybomis, metodikos žinių apie fizinio tobulinimosi priemonių parinkimą ir fizinio krūvio reguliavimą teikimas, gilinimas ir plėtimas, fizinės būklės kontrolės ir savikontrolės sistemos įvaldymas. Plėtojant studenčių savarankiškumą ir kūrybinį aktyvumą, parankiausia – grupinė veikla. Eksperimentinė savarankiško mankštinimosi programą ženkliai pagerino studenčių fizinio parengtumo ir funkcinio pajėgumo rodiklius. [Iš leidinio]

ENFuture teachers’ attitude to physical education and their skills in this field can have an effect on the health of future generations. How should the physical education process be handled in order to develop the student teachers’ physical prowess and to encourage them to learn skills for independent maintenance of good physical condition? The object of this study was develop an educationally sound physical education plan, having regard to the physical education experience of female student teachers, and their potential to be educationally motivated. On the basis of a questionnaire survey, theoretical assumptions were formulated and a year long development experiment was organised. It was established that first year students enter the teacher training college with a positive attitude toward physical education, but the importance of this to their health is just something they “know” from being told, not a “real” value gained from experience. They are not prepared for further physical self-training: these needs, and the skills it requires, are poorly formed. Student teachers’ self-training can be encouraged by physical education classes, by learning about methods of choosing physical training procedures and the control of physical load, and by management of physical condition monitoring, including self-monitoring. Group activity was found to be the most convenient way of fostering students’ independence and creative activity. An experimental program of independent exercises significantly improved the student teachers’ physical preparedness and functional ability indicators.

• Aerobikos veiksmingumas fiziniu, psichologiniu bei socialiniu aspektais.. Pedagogika. 2001, 55, p. 95-100.
• Attitude of the future teachers to their body and weight control / Sniegina Poteliūnienė, Rita Sirgedė. Qualität von Bildung und Kultur : Theorie und Praxis / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg.). Frankfurt am Main: Peter Lang, 2009. P. 409-423.
• Būsimų kūno kultūros mokytojų fizinių ypatybių lavinimo įvairinimas aerobikos pratimais per gimnastikos pratybas / Renata Kviklienė, Liudmila Mikutienė. Sporto mokslas. 2007, Nr. 4 (50), p. 67-72.
• Inovacijos dėstant kūno kultūros dalyką neuniversitetinio lygmens aukštojoje mokykloje / Ilona Judita Zuozienė, Aušrelė Smigelskaitė, Aurelijus Kazys Zuoza. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 388-392.
• Įvairių edukacinių veiksnių įtaka VII-VIII klasių mergaičių nuomonei apie kūno kultūros pamokas / Renata Kviklienė, Audronius Vilkas, Ramutė Kontorovičienė. Sporto mokslas. 2005, Nr. 4, p. 64-69.
• Junior schoolchildren physical education needs / Rolandas Jančiauskas, Juozas Rauckis. Spring University. Changing education in a changing society. 2005, 2, p. 84-87.
• Kūno kultūros mokytojų rengimo aerobikos pamokoms įvairinimo galimybės per gimnastikos pratybas Vilniaus pedagoginiame universitete / Renata Kviklienė, Liudmila Mikutienė, Svetlana Jasevičienė. Pedagogika. 2007, 88, p. 81-87.
• Kūno kultūros pratybų veiksmingumas pirmakursių požiūriui į kūno kultūrą bei jų pedagoginiams gebėjimams / Sniegina Poteliunienė, Mindaugas Tinteris. Pedagogika. 2003, 65, p. 215-223.
• Mokytojų rengimo tendencijų įvairovė / Regina Subotkevičienė. Pedagogika. 2008, 90, p. 36-43.
• Moksleivių vertybės ir teigiamas požiūris į fizinę saviugdą: formavimas, ugdymas : studijų knyga / Olegas Batutis, Linas Gadeikis ; Lietuvos kūno kultūros akademija. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2009. 131 p.
• Naujovių dėstant kūno kultūros dalyką plėtotė kaip prielaida, skatinanti studentų fizinę saviugdą / Ilona Judita Zuozienė ... [et al.]. Sporto mokslas. 2005, Nr. 4, p. 51-58.
• Silpniausiai išlavintų fizinių ypatybių ugdymas taikant fizinę saviugdą skatinančius metodus / Audronė Dumčienė, Vida Ivaškienė. Sporto mokslas. 2008, Nr. 2 (52), p. 38-43.
• Socialinių veiksnių įtaka studentų gyvensenai / Sniegina Poteliūnienė, Lina Viraliūnaitė. Pedagogika. 2006, 83, p. 109-116.
• Studenčių sportavimo motyvacija ir ją skatinantys veiksniai amžiaus aspektų / Vytautas Markevičius, Vida Ivaškienė. Sportinį darbingumą lemiantys veiksniai. 2017, Nr. 10, p. 49-56.
• Studentų fizinio ugdymo atsinaujinimo gairės / Povilas Tamošauskas. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 379-384.
• Šiaulių universiteto studentų (vyrų) fizinio pajėgumo kaita / Arūnas Grabauskas, Eugenija Karbočienė, Stanislovas Norkus. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 348-350.
• Veiksniai lemiantys paauglių rekreaciją ir fizinį aktyvumą Krekenavos miestelyje / Aleksandras Alekrinskis, Ona Alekrinskienė, Daiva Bulotienė, Ovidijus Rudis. Sportinį darbingumą lemiantys veiksniai. 2016, Nr. 9, p. 161-169.