Edukacinė komisija ir Lietuvos pradžios mokykla. Istorinė studija
LTLietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo valstybė, kuri ne tik save gynė, bet ir rūpinosi švietimo ir gyvenimo gerove. To meto švietimo istorija teikia daug vertingos teorinės ir praktinės medžiagos šių dienų mokslo ištakoms suvokti, taip pat geriau suprasti abstrakčias idėjas, kurių yra šių dienų pedagoginėje spaudoje. Nors dokumentais įrodyta, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybėje pirmoji mokykla įkurta 1397 m. prie Vilniaus katedros, kad kartu su katalikybe plito ir švietimas, nes prie bažnyčių steigiamos mokyklos, o jų tinklas atsirado XVI a. Lietuvoje įsigalint reformacijai, tačiau mažiau žinoma apie mokymo turinį, mokymo metodus. Mokymo turinys labiau tenkino religinius poreikius. Švietimo istorikė dr. Teresė Bukauskienė savo knygelėje „Lietuvos mokyklai 600 metų" rašė: „Padėtis keitėsi, pradėjus plisti reformacijai. Nuo XVI a. pradžios mokyklos darbas Vilniuje kaip ir kitose Lietuvos vietose ėmė gerėti. Lietuviškų mokyklų plėtojimąsi teigiamai veikė katalikų ir reformatų tarpusavio kova. XVI a. jau buvo spausdinama religinė lietuvių literatūra. Išplito mokyklų tinklas." 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas. Mokyklų raidą veikė to meto laikotarpiui būdinga ideologija. Ją taikliai aprašo dabartinio Vilniaus universiteto profesorius Romanas Plečkaitis. Jis sako: „XVI a. Lietuvos feodalinei diduomenei ir katalikų bažnyčiai reikėjo tokios ideologijos, kuri įteisintų feodalinį išnaudojimą. Tam geriausiai tiko viduramžių scholastinė filosofija, kuri mūsų krašto mokyklose viešpatavo iki XVIII a. vidurio. Jėzuitų ir kitų vienuolių ordinų vadovybė atsiribojo nuo pažangių mokslinių ir filosofinių idėjų, filosofijos profesoriai nebuvo savarankiški, privalėjo dėstyti ir rašyti veikalus pagal bažnyčios vadovybės instrukcijas, skatinusias tikėti viduramžių autoritetais ir nebandyti savarankiškai ieškoti tiesos. [Iš Pratarmės]
