Antanas Kazimieras Sapiega ir jo 1722-1729 metų dienoraštis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Lenkų kalba / Polish
  • Anglų kalba / English
Title:
Antanas Kazimieras Sapiega ir jo 1722-1729 metų dienoraštis
Alternative Title:
  • Antanas Kazimieras Sapiega and his ddary of 1722-1729
  • Antoni Kazimierz Sapieha i jego dzienniki z lat 1722-1729
Summary / Abstract:

LTTyrinėtojų domėjimasis ne tik garsių valstybės veikėjų, bet ir mažiau reikšmingų asmenų užrašais (dienoraščiais, šeimos kronikomis, silva rerum, įvairaus pobūdžio sąskaitų knygomis ar kasdienės veiklos užrašais ir pan.), kuriuos prancūzų mokslininkė Madeleine Foisil įvardijo „dideliu žemynu neaiškiomis ribomis“, trunka jau ne vieną dešimtmetį. Egodokumentai, pirmuoju asmeniu parašyti šaltiniai, kuriuose autorius vienu ar kitu aspektu paliečia asmeninį gyvenimą, tapo neatsiejama istorikų dirbtuvių dalimi. Ilgą laiką šiais šaltiniais domėtasi kaip tam tikrų socialinių ar profesinių grupių pasaulėžiūros atspindžiais, fiksavusiais ne individualaus asmens, o visos grupės mentalitetą. Tačiau XX-XXI a. sandūroje egodokumentuose imta ieškoti individo - jo asmenybės, tapatybės, gebėjimo perteikti supantį pasaulį. Tokie „pasakojimai“ - stulbinantys informacijos įvairove ir lengvai įtraukiantys į praeities žmonių kasdienybę - turi daugybę „perskaitymo“ būdų, atsižvelgiant į tyrėjo pasirinkimą, poreikius ir pan. [Iš teksto, p. 7]

ENScholars’ interest in personal notes (diaries, family chronicles, silva rerum, books of accounts of various sorts, or notes on daily activities) of outstanding public figures and ordinary individuals, which the French researcher Madeleine Foisil referred to as ‘a large continent with blurred boundaries’, has been avid for several decades. Egodocuments, or sources written in the first person singular in which authors dwell upon their personal life in one aspect or another, have become an inseparable part of historians’ workshops. For a long time, these sources attracted interest more as reflections of the worldview of particular social or professional groups, which recorded the mentality of an entire group and not of a single individual. At the turn of the twenty-first century, a search for the individual was launched in egodocuments, with their personality, identity, and the ability to convey the surrounding world. These ‘narratives’, which are astonishing in the diversity of information and effortlessly involving in the everyday life of the people of the past, have a multitude ways of "reading" depending on the schollar's choices and needs. [Extract, p. 39]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/102622
Updated:
2023-07-26 11:07:25
Metrics:
Views: 41
Export: