Pradinių klasių mokinių kūrybingumo ugdymas pasakomis : disertacija

LTLietuvos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose pažymima: viena aktualiausių šiuolaikinės pedagogikos siekiamybių – kūrybingai mąstančios asmenybės ugdymas. Problema – neištirtos vyresniųjų pradinukų kūrybingumo ugdymo pasakomis pedagoginės psichologinės sąlygos. Tyrimo tikslas – įvertinti darbo su pasakomis metodų įtaką vyresniųjų pradinukų kūrybingumo kaitai. Hipotezė. Skiriant daugiau dėmesio pasakoms teoriniu ir praktiniu lygmeniu, išnaudojant lietuvių kalbos mokymo priemonių teikiamas galimybes kūrybingumo sudedamosioms dalims puoselėti, kryptingai organizuojant papildomojo ugdymo pamokas, pasiekiami teigiami kūrybingumo poslinkiai. Hipotezėje užkoduotų uždavinių siekta 3 eksperimentinio ugdymo kryptimis: disbalanso tarp lietuvių kalbos mokymo priemonėse esančių užduočių kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio funkcijoms aktyvinti mažinimas; dėmesys stebuklų pasakų analizei, interpretacijai ir kūrimui; mokymas perprasti stebuklų pasakos struktūrą. Eksperimentinės programos turinys, sukomponuotas iš 7 teminių linijų ir 12 specialiai numatytų eksperimentinio mokymo metodų, leido statistine duomenų analize patvirtinti hipotezę: po eksperimento pozityviai pasikeitė kūrybingumo lygių sklaida; nustatyta teigiama vaikų pasakų kiekybinių ir kokybinių rodiklių kaita; kokybiškai pakito pasakų siužetai. Natūraliu stebėjimu nustatyti teigiami vaikų tarpusavio socialinių ir komunikacinių gebėjimų pokyčiai. Rekomendacijos: lietuvių kalbos pamokose išnaudoti visas galimybes kūrybingumo sudedamosioms dalims puoselėti; padėti vaikams perprasti stebuklų pasakos struktūrą, fantastiškąjį klodą; ypatingą dėmesį skirti didaktinių modelių kaitai, individualiam kūrybingumo profilio puoselėjimui. [Iš leidinio]

ENDocuments regulating Lithuanian education stipulate that one of the goals of contemporary education is the development of a creative personality. Problem – pedagogical-psychological conditions for the development of creativity of primary school pupils by fairytales have not been analysed. Goal – to evaluate the impact of methods of work with fairytales on the development of creativity of primary school pupils. Hypothesis – positive changes in creativity are brought about by paying more attention to fairytales at the theoretical and practical levels, by using the possibilities provided by Lithuanian language teaching methods for developing creativity, by targeted organisation of extra-curricular lessons. Tasks suggested by the hypothesis were implemented in 3 experimental education directions: reduction of the imbalance between exercises stimulating left brain hemisphere functions and right brain hemisphere functions in Lithuanian language lessons; a focus on fairytale analysis, interpretation and creation; teaching to understand the structure of fairytales. An experimental programme consisting of 7 thematic lines and 12 specially designed experimental teaching methods enabled the hypothesis to be confirmed by statistical analysis: after the experiment, there was a positive change in variation of creativity levels and in the quantitative and qualitative indicators in regard to the plots of fairytales created by the children. Natural observation showed positive changes in interpersonal social and communication skills of the children. Recommendations: to use all possibilities in the Lithuanian language lessons to develop creativity; to help children understand fairytale structure and fantastic code; to focus on different didactic models and the development of individual creativity profiles.

• Ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos ugdymas pasakomis / Algimantas Bagdonas, Asta Žičkevičienė. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės gerinimas: situacija ir perspektyvos, 2020. Kaunas: Kauno kolegija, 2021. P. 66-70.
• Experimental training of children with attention deficit/hyperactivity disorder / Viktorija Piscalkiene. US-China education review. 2009, Vol. 6, no. 8, p. 17-30.
• Hiperaktyvių ir mišrios populiacijos pradinukų sukurtų pasakų lyginamoji analizė / Viktorija Piščalkienė, Rima Daugirdaitė. Tiltai. 2007, Nr.4 (41), p. 147-158.
• Integration of L.S. Vygotsky's psycho-pedagogical theory and methodology to a pupil who has AD/HD Syndrome, to educational intervention process / Viktorija Piscalkiene and Gediminas Merkys. Education-line. p. 1-9.
• Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumo pokyčiai taikant dailės terapijos metodus / Jūratė Mankauskienė, Asta Vaitkevičienė. Specialusis ugdymas. 2009, Nr. 2 (21), p. 125-130, 131-137.
• Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumo ugdymas pasakomis kaip edukacinės diagnostikos objektas / Nijolė Bražienė, Irena Ramaneckienė. Ugdymo psichologija. 2004, Nr. 11-12, p. 76-82.
• Ketvirtokų sampratos apie galimybes patiems dalyvauti kūrybiniame procese tyrimas / Jūratė Jasinskienė, Irena Ramaneckienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2004, Nr. 3, p. 49-58.
• Kūrybiškumo samprata ir jo ugdymas darželyje: ikimokyklinio auklėjimo pedagogų pozicija / Rasa Jautakytė. Tiltai. 2014, Nr. 1 (66), p. 87-103.
• Mokinių tėvų nuomonė apie dorinių vertybių ugdymą pasakomis / Aldona Barnackienė, Dalia Bernotienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 75-82.
• Pasakų reikšmė ugdant kalbinius įgūdžius ikimokykliniame amžiuje / Asta Žičkevičienė, Algimantas Bagdonas. Studijos - verslas - visuomenė. 2020, 5, p. 162-168.
• Socioedukacinio darbo su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ypatumai : diagnostinės-eksperimentinės studijos rezultatai / Viktorija Piščalkienė, Gediminas Merkys, Nijolė Bražienė. Socialinis darbas. 2007, t. 6, Nr. 1, p. 113-125.
• Technologijų kryžkelėse: ar ugdo pradinių klasių mokinių kūrybingumą interaktyviųjų lentų taikymas? / Palmira Pečiuliauskienė, Agnė Saylik. Pedagogika. 2013, 112, p. 90-102.
• Trečios klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimai ir jų priklausomybė nuo mokinių mokymosi motyvacijos / Agnė Saylik. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2011, Nr. 4 (33), p. 65-72.
• Visuomenės požiūris į negalią ir neįgaliuosius pasakose ir vaizduojamajame mene / Vytautas Gudonis. Kūrybos erdvės. 2016, Nr. 24, p. 72-79.