Žodžio laisvė ir laisvas žodis

LTSavo klystamumo suvokimas susijęs su atsakomybe klaidas atitaisyti be jokios prievolės – to reikalauja auklėjimas ir viešas dialogas su kitais. Viešos diskusijos atskleidžia, kad visi žmonės riboti, tačiau laisvas to pripažinimas yra racionali sąlyga tęsti pasaulio ir savęs pažinimą be jokių merkantilių tikslų, išskyrus tiesos paieškas. O joms svarbi fenomenų analizė ir argumentacija. Tokios paieškos ne tik garantuoja žodžio laisvę, bet ir nuteikia bendruomenę sutartinai spręsti visus viešuosius ir visuotinius klausimus. Galima teigti, kad viešas ir laisvas dialogas yra atsakingas visuotinumo tęsinys. Atsakomybės klausimas – reikia būtinai tą pabrėžti – yra vienas iš principinių filosofijos aspektų, centras, kuriame kryžiuojasi visi ontologijos, metafizikos, epistemologijos ir etikos keliai. Sokratas, ieškodamas tiesos, prisiėmė asmeninę atsakomybę atėniečių akivaizdoje ir neatsisakė jos, nepaisydamas net gresiančios mirties bausmės, – verčiau mirsiu negu atsisakysiu tiesos paieškų ir savo teisės ją viešai išreikšti. [...]. [Iš teksto, p. 20]

ENThe discussion in the essay is focused on some of the fundamental principles of Western civilization, specifically autonomous freedom and its result - responsibility. One region of freedom is freedom of expression which, in contemporary context, has become a criterion concerning the difference between democratic and autocratic societies. Yet freedom of speech does not equate with free speech which is rational, dialogical, public and responsible. Freedom of speech became dominated by all sorts of irrational, psychological, power and interest laden rhetoric and thus cannot be regarded as free and responsible. Free dialogue is focused on subject matters which are adjudicated rationally in open public. [From the publication]