Pedagogų saviugdos veiksniai švietimo kaitos sąlygomis : disertacija

LTDisertacinio tyrimo tikslas - išanalizuoti Lietuvos pedagogų saviugdos veiksnius ir pedagogų saviugdos sampratą bei saviugdos santykį su Lietuvos švietimo kaita nustatant, ar ji sudaro edukacines sąlygas pedagogų saviugdai. Tyrime remtasi prielaida, jog vykstanti švietimo reforma sąlygoja Lietuvos pedagogų saviugdos vyksmą ir sudaro galimybes jai plėtotis. Šis plėtojimosi pobūdis atskleidžiamas, aiškinantis veiksnius, lemiančius pedagogų poreikį saviugdai ir pasirengimą jai vadovauti. Empirinio tyrimo metu atliktos dvi anketinės pedagogų apklausos: 1) požiūrio į asmeninę saviugdą išsiaiškinimas (N=600), 2) svarbiausių 1991-2000 metų (Lietuvos švietimo sistemos pertvarkos I dešimtmečio) gyvenimo/darbo įvykių bei savęs ugdymosi įvykių įvertinimas (N=194). Antrame etape taikant giluminio interviu metodą analizuojama pedagogų saviugdos sampratą (N=30). Darbo mokslinis naujumas ir teorinis reikšmingumas pasireiškia tuo, kad saviugdos problema ištyrinėta teoriniu-integraciniu lygiu (filosofiniu, psichologiniu, edukologiniu) suaugusiųjų ugdymo(si) kontekste. Atskleista Lietuvos pedagogų saviugdos samprata, saviugdą skatinantys ir jai trukdantys veiksniai, saviugdos poreikiai, įgūdžiai, saviugdos autonomiškumas, egzistuojančios (sistemos ir institucijos lygmens) edukacinės sąlygos. Ištirtas Lietuvos pedagogų saviugdos santykis su švietimo kaita ir nustatytas ryšys tarp švietimo kaitos darbų ir pedagogų saviugdos plėtotės yra praktiškai reikšmingas politikams, pedagogų rengėjams, tęstinio ugdymo specialistams, vadovams, kuriantiems palankias saviugdai sąlygas Lietuvos mokyklose. [Iš leidinio]

ENThe paper aims at analysing factors and conception of self-education of Lithuanian teachers and the link between self-education and changes in the Lithuanian educational system by determining if it provides conditions for teachers’ self-education. The assumption was made that ongoing educational reform determines the process of self-education and provides conditions for its development. The nature of such development was identified through the analysis of factors determining the need for teachers’ self-education and readiness to manage it. Empirical research consisted of two surveys: 1) on attitude to personal self-education (N=600); 2) on evaluation of major life/work and self-education events in 1991-2000 (decade of Lithuanian educational system reform) (N=194). The second stage analyses conception of self-education through in-depth interviews (N=30). The research is scientifically new and theoretically significant because the problem is studied on the theoretical-integrational level (philosophical, psychological, educational) in the context of adult education. It shows Lithuanian teachers’ attitude to self-education, factors stimulating and hindering self-education, self-education needs and skills, and the autonomy of self-education, given existing education conditions (on the systemic and institutional level). The link between self-education and educational reforms in Lithuania is analysed. This has practical importance for politicians, educational institutions preparing teachers, continuous education specialists and managers creating favourable conditions for self-education in the Lithuanian schools.

• Kaišiadorių rajono pedagogų kvalifikacijos tobulinimo būklė ir perspektyvos / Neringa Vitkauskienė, Tadas Tamošiūnas. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve / sudarytojai Valdas Pruskus, Romualdas Grigas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 7-51.
• Mokytojų profesinė kompetencija: jos plėtotės darbo vietoje galimybių tyrimas / Berita Simonaitienė, Vilija Targamadzė. Socialiniai mokslai. 2001, Nr. 3 (29), p. 33-41.
• Pedagogų tęstinio ugdymo(-si) ypatumai universitetinėse studijose / Aušrinė Zulumskytė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 6, p. 156-163.
• Profesinės kvalifikacijos tobulinimo poreikis : muzikos pedagogų požiūrio diagnostika / Jolita Damaševičienė, Diana Strakšienė, Rytis Urniežius. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 4 (25), p. 106-112.
• Profesinės mokyklos vaidmuo tęstinio ugdymo procese = Educational stimulation for continuous education in vocational school / Nijolė Večkienė, Ramunė Masaitytė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 6, p. 116-127.
• Saviugdos koncepto pagrindimas edukologijos požiūriu / Saulius Vaivada. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2012, Nr. 4 (37), p. 93-100.
• Skirtingų lygių asmeninių žinių fenomenai asmenybės dimensijose : asmenybės saviugdos kontekstas / Saulius Vaivada, Artūras Blinstrubas, Daiva Mockevičienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 255-266.
• Suaugusiųjų mokymosi motyvacija / Jolanta Abramauskienė, Rasa Kirliauskienė. Pedagogika. 2008, 89, p. 58-63.
• Tęstinių edukologijos studijų motyvacijos ypatumai / Aušrinė Zulumskytė. Tiltai. Priedas. 2002, Nr. 11, p. 184-190.