Praeities atspindys dabartyje : kokios veiklos galimybės buvo okupuotoje Lietuvoje

LTPer visą okupaciją veikė cenzūra, tiesa, „priežiūros“ pobūdis kito. Svarbu buvo perprasti jos galios struktūrą, kaip veikia tas vadinamasis Glavlitas, kad būtų lengviau barjerus apeiti. Vienu tarpsniu kontroliuota absoliučiai viskas, taikiklyje atsidūrė visi, neišskiriant net aukščiausių Lietuvos pareigūnų (cenzoriai buvo pavaldūs tiesiai Maskvai). Vis dėlto postalinistiniu laikotarpiu jie jau negalėjo cenzūruoti senųjų tekstų, išskyrus įvadinius straipsnius. Tačiau knygų leidybą ir tuomet griežtai prižiūrėjo partiniai propagandistai. Prie legaliai išleistų tekstų KGB nagų nekišo. Taigi po stalinizmo situacija pakito. Atsirado galimybė saugoti lietuvybę, tik reikėjo išradingumo. Ryškūs mokslininkai, rašytojai, poetai, dailininkai, ypač sulaukę visuotinio pripažinimo, galėjo reikšti savo nuomonę gerokai drąsiau negu eiliniai žmonės. Bet ar visi to troško? Daug lėmė ir leidinių redaktorių nusiteikimas, o jų būta visokių. Už nekonformistinių straipsnių spausdinimą bijota prarasti postą. Norint plačiau reikštis, reikėjo ieškoti patikimo užnugario, geriausia tokį turėti ne vien Lietuvoje. [...]. [Iš teksto, p. 61]

ENWhat Possibilities of Action Existed in Soviet Lithuania. Reminiscence s of philosopher and political activist of Sajudis movement. [From the publication]