Paauglių orumo ugdymasis bendraamžių grupėse : disertacija

LTEdukologijos požiūriu disertacijoje sprendžiama mokslinė problema grindžiama nuostata, kad orumo ugdymas nėra formalizuotas tyrimo objektas mokykloje, nes neegzistuoja formali žinių ir įgūdžių struktūra, leidžianti konkrečiomis metodikomis ir ar technikomis (iš)ugdyti paauglių orumą. Tačiau negalima nuneigti fakto, jog asmens, o ypač paauglio, orumas yra vienas iš esminių aspektų, sudarančių prielaidą ir kontekstą formuotis jauno žmogaus savivertei, savigarbai bei pripažinti kito asmens vertingumą ir būti pagarbiam su kitu asmeniu. Tad mokslinę problemą galima formuluoti teiginiu - nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, leidžiančių teigti, jog orumo ugdymasis yra ne stichiškas procesas, o formalaus ugdymo proceso netiesioginis rezultatas;žinomi faktoriai, darantys teigiamą ir neigiamą įtaką paauglių orumo ugdymui bei ugdymuisi;orumo ugdymasis paauglių grupėse vyksta ne asmenine kiekvieno paauglio iniciatyva, o tai yra tik bendros (paauglių) veiklos rezultatas. Disertaciniame darbe identifikuoti galimybių ribotumai formaliajame ir neformaliajame orumo ugdyme/si. Atskleista bendravimo ir elgsenos specifika paaugliams bendraujant tarpusavyje bei su mokytojais orumo ugdymosi požiūriu. Nustatyta, jog formaliojo ugdymo požiūriu pedagogai, ugdydami orumą, atlieka du esminius vaidmenis - dalyko dėstytojo ir socialinio pedagogo. Nustatytas pedagogų poreikis tobulinti specifinių vaidmenų realizavimą formaliajame ugdyme, siekiant paauglių orumo ugdymo/si. Identifikuotas paauglių poreikis vystyti ir tobulinti specifinius gebėjimus, siekiant stiprinti jų orumą bei savivertę. [Iš leidinio]

ENFrom the educological point of view, the scientific issue examined by the thesis is based on the understanding that self-development of dignity is not a formalised subject matter taught at school as there is no formal structure of knowledge and skills allowing to develop the dignity of adolescents by applying specific techniques or methods. Yet it is an undeniable fact that personal dignity, and adolescent dignity in particular, is one of the key aspects contributing to the development of personal self-esteem and respect for other people. Therefore, the scientific issue could be based on the following statement: there is no scientific evidence proving that self-development of dignity is an indirect outcome of formal education rather than a spontaneous process; there are no well-known factors positively and negatively contributing to the development and self-development of adolescent dignity; dignity self-development in peer groups is an outcome of joint efforts taken by adolescents. The thesis identifies limitations of formal and non-formal education. It analyses adolescent communication and behavioural patterns amongst themselves and in relation to teachers. It shows that teachers developing dignity via formal education play the following two key roles: that of a lecturer and of a social pedagogue. The thesis identifies the need for improvement of the roles played by teachers in formal education to improve adolescent dignity (self)development. Furthermore, it identifies the need for developing specific abilities of adolescents in building up their dignity and self-esteem.

• Marijos Barkauskaitės mokslinių idėjų sklaida Lietuvos edukologų darbuose / Ona Tijūnėlienė. Pedagogika. 2012, 108, p. 43-54.
• Social worker's help in restoring human dignity / Akvilė Virbalienė. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika 2015, vol. 12, iss. 1, p. 33-45.