LTPirmasis skyrius - “Mažosios Lietuvos susidarymas” primena lietuvininkų, savitos etninės žmonių bendrijos, susiformavimo aplinkybes. Be šių žinių būtų sunku suvokti liuteroniškosios Bažnyčios plėtotę šiame krašte. II-VIII skyriuose apžvelgiama parapijų steigimo, bažnyčių statybos seka, dvasininkų rengimas, religinė literatūra. Pastarajai skirta itin daug dėmesio: Mažoji Lietuva - knygos, spausdinto žodžio lopšys. Liuteroniškoji Bažnyčia neįsivaizduojama ir be surinkimininkų veiklos. Nagrinėjant ją, stengtasi įžvelgti pietizmo specifiką Mažojoje Lietuvoje, ateinančioms kartoms išsaugoti žymiausių surinkimininkų-sakytojų atminimą. Tolesniuose skyriuose pasakojama apie pastoracinę Bažnyčios veiklą tragiškiausiu šio krašto istorijos - Antrojo pasaulinio karo bei pokario - laikotarpiu. Antrąją šio darbo dalį sudaro Mažosios Lietuvos parapijų istorijos. Plačiau ar siauriau apibūdinta 162-jų bendruomenių raida, čia dirbę dvasininkai, jų įnašas į krašto dvasinę kultūrą. [Iš Pratarmės]