Neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip besimokančios visuomenės veiksnys : disertacija

LTPastarųjų dešimtmečių visuomenės raidą lemia naujos visuomenės kūrimasis, kuris pasižymi esminiais žmonių veiklos ir jų bendravimo būdų pokyčiais, aukštesniu gamybos ir paslaugų procesų intelektualumo lygiu, ekonominės veiklos globalumu, sparčia informacinių technologinių procesų, lemiančių žmonių santykius su naujomis žiniomis, plėtra. Besikeičiančioje visuomenėje neformalusis suaugusiųjų švietimas tampa vis labiau paplitusia suaugusiųjų švietimo forma, padedančia asmeniui plėtoti savo kultūrinius interesus, ugdyti kūrybines galias, įgyti profesinei veiklai reikalingų teorinių žinių, tobulinti turimą kvalifikaciją ir tapti aktyviu demokratinės visuomenės piliečiu. Didėjantis žinių poreikis tampa vis svarbesnis ne tik individams, bet ir organizacijoms, bendruomenėms, valstybei, todėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo tobulinimas bei plėtra įgyja ypatingą reikšmę ir pasaulyje, ir Lietuvoje, nes demografiniai veiksniai lemia, jog žmonės ilgiau lieka darbo rinkoje, o dėl sparčios technologijų plėtros reikia nuolat mokytis. Šiuolaikinės visuomenės bruožai tampa neatsiejami nuo švietimo, mokymosi, tad besimokančios visuomenės plėtra tampa visos visuomenės siekiu, o neformalusis suaugusiųjų švietimas tampa ypač svarbia besimokančios visuomenės kūrimosi sąlyga. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos suaugusiųjų dalyvavimą neformaliajame švietime dažniausiai lemia spartūs darbo rinkos pokyčiai ir profesinio tobulėjimo poreikis. Tačiau nepakankamos finansinės galimybės ir informacijos trūkumas yra pagrindinės priežastys, ribojančios neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyvių skaičių. [Iš leidinio]

ENThe development of society of the past decades is determined by the creation of a new society, which distinguishes itself for essential changes in human activities, a higher intellectual level of processes of production and services, global character of the economic activity, a rapid development of the processes of information technologies determining relations between people and new knowledge. In a changing society informal education of adults is becoming an ever more common form of adult education, which helps an individual develop his/her cultural interests and cultural powers, acquire theoretical knowledge necessary to a professional activity, upgrade qualification and become an active citizen of a democratic society. An increasing need for knowledge is becoming ever more important not only to individuals but also to organisations, communities and the state therefore informal adult education is of paramount significance both in the world and Lithuania because demographic factors determine people’s staying in the labour market longer and due to a rapid development of technologies it is necessary to learn constantly. Features of the present-day society are inseparable from education, learning hence, the development of the learning society becomes aspiration of the entire society and informal adult education becomes an important condition for creating the learning society. The investigation revealed that rapid changes in the labour market and the need for professional improvement often determine participation of Lithuanian adults in the process of informal education. Insufficient financial possibilities limit the number of participants in informal adult education.

• Adult learning initiatives for civil society / Vaiva Zuzevičiūtė, Margarita Teresevičienė. Adult learning for civil society. Bonn: Institute for International Cooperation of the German Adult Education Association, 2005. P. 21-38.
• Biografinio metodo ypatumai analizuojant informalųjį mokymąsi / Giedrė Paurienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2013, 9, p. 194-207.
• IKT svarba andragogų profesionalizacijai Grundtvig programos kontekste / Margarita Teresevičienė, Aušra Rutkienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2012, Nr. 23, p. 136-146.
• Les Etudes continues des pedagogues comme espace de developpement de la competence professionnelle / Rūta Marija Andriekienė, Birutė Anužienė. Spring University. Changing education in a changing society. 2005, 1, p. 17-25.
• Lygių galimybių pažeidimai (amžiaus aspektas) / Gediminas Navaitis, Aušrinė Burneikienė, Renata Trinkūnienė. Socialinis darbas. 2008, t. 7, Nr. 3, p. 41-47.
• Moterų dalyvavimas NVO vykdomuose mokymuose: nuostatos ir galimybės / Irena Žemaitaitytė. Socialinis darbas. 2004, t. 3, Nr. 1, p. 24-30.
• Neformaliajame suaugusiųjų švietime besimokančiųjų motyvacija ir dalyvavimo galimybės / Irena Žemaitytė. Pedagogika. 2002, 59, p. 142-147.
• Prioritetinių tarpdisciplininės edukologijos tyrimo sričių identifikavimo problematika = Main issues for identification of fields for interdisciplinary research themes in education / Margarita Teresevičienė, Vaiva Zuzevičiūtė, Aušra Rutkienė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2006, Nr. 11, p. 48-63.
• Senatvės įvaizdžiai Lietuvos periodinėje spaudoje : tarp pagarbos ir baimės / Sarmitė Mikulionienė, Dalia Petkevičienė. Socialinis darbas. 2006, t. 5, Nr. 1, p. 38-49.
• Suaugusiųjų mokymasis. Andragoninės veiklos perspektyva / Vaiva Zuzevičiūtė, Margarita Teresevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. 218 p.
• Suaugusiųjų mokymosi motyvacija / Jolanta Abramauskienė, Rasa Kirliauskienė. Pedagogika. 2008, 89, p. 58-63.
• Suaugusiųjų mokymosi motyvacijos ypatumai / Danguolė Beresnevičienė, Jūratė Laurinavičiūtė. Ugdymo psichologija. 2004, Nr. 11-12, p. 189-196.