Mokymo rezultatų vertinimo humanizavimas : disertacija

LTTemos aktualumas. Mokinių mokymosi rezultatų vertinimas visais laikais buvo ir yra aktuali ugdymo proceso dalis. Pažymys įsigalėjo visame ugdymo procese, nors neretai tikros mokymosi rezultatų pažangos neatskleidžia, parodo tik subjektyvią pedagogų nuomonę. Tyrimo tikslas. Atskleisti pedagoginių santykių, funkcionuojančių mokymo ir mokymosi rezultatų vertinimo procese humanizavimo prielaidas ir jas aprobuoti atitinkančia pedagogine technologija. Tyrimas patvirtino, jog mokymosi rezultatų vertinimas yra ne tik subtilus, bet ir labai sudėtingas procesas. Todėl galima manyti, kad toliau reikia tirti atskirų klasių ar jų grupių mokymosi rezultatų kaitą, šio proceso individualizavimo galimybes, mokymosi rezultatų vertinimo įtaką įvairiems asmenybės raidos parametrams, objektyvumo principo taikymo sąlygas bei galimybes, ieškoti kuo efektyvesnių būdų supažindinti tėvus su jų vaikų mokymosi rezultatais, pagrįsti tėvų pagalbą vaikams bei jų kontrolės organizavimą. Išvados. Tyrimu patvirtinta hipotezė, kad mokymo ir mokymosi rezultatų vertinimas įgyja humanistinį pobūdį tada, kai: a) siekiama įtvirtinti mokymo proceso dalyvių lygiateisiškumą ir partnerystę; b) sukuriama pedagogiškai saugi mokymosi aplinka; c) atsižvelgiama į ugdytinių individualias savybes; d) sudaromos jų savirealizacijos, savimonės plėtros sąlygos. Atliktas tyrimas parodė, kad vertinimo objektyvumas padidėja, kai mokiniai suvokia ir supranta tikrinimo turinį, tvarką, vertinimo sistemą, ypač normas. Pasiteisino mokinių mokymosi rezultatų vertinimo sistema, grindžiama parcialinių įverčių kaupimu. Ši sistema leidžia tolygiau mokinius apkrauti per semestrą, jie intensyviau mokosi savarankiškai, siekia racionaliau paskirstyti savo laiką, būna aktyvesni per pamokas, nebijo ateiti į pamokas neparengę užduočių. [Iš leidinio]

ENRelevance of the topic. Assessment of pupils’ learning results has always been a relevant constituent of the education process. The mark has established itself in the entire education process, though quite often it shows only a subjective opinion of pedagogues rather than reveals the real progress of learning. Purpose of the analysis is to reveal preconditions of humanisation of pedagogical relations functioning in the process of the assessment of the results of teaching and learning and to approve these preconditions by an appropriate pedagogical technology. The analysis confirmed that the assessment of learning results is not only a subtle but also a very complex process. It is therefore reasonable to assume that changing the learning results of individual classes or their groups, possibilities of individualisation of this process, influence of the assessment of learning results on various aspects of personal development and conditions and possibilities of applying the objectivity principle should be further analysed. Conclusions. The assessment of the results of learning and teaching acquires humanistic nature when: a) equality and partnership of the shareholders of teaching process is established; b) pedagogically secure learning environment is created; c) individual qualities of the trainees are taken into consideration; d) conditions for the development of their self-realisation and self-consciousness are created. The analysis demonstrated that objectivity of the assessment increases when pupils perceive and understand the content and procedure of checking and the assessment system and, in particular, standards.

• Būsimieji mokytojai apie reikšmingiausius mokyklinių metų įvykius / Marija Barkauskaitė, Marytė Gaigalienė, Rita Makarskaitė. Pedagogika. 2002, 63, p. 174-180.
• Paauglių dvasingumas kaip pedagoginis reiškinys / Elvyda Martišauskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. 225 p.