Konstruktyvizmo ištakos ankstyvojoje Jono Švedo (1927–1981) kūryboje

LT2022 ir 2023 m. straipsnio autorius stažavosi Lituanistikos tyrimo centre (toliau – LTC) Čikagos priemiestyje, Lemonte, ir surinko duomenis apie lietuvių išeivijos kompozitorius, tarp kurių yra ir Jonas Švedas (1927–1981). Straipsnyje aptariamas šio kompozitoriaus kūrybinio braižo formavimosi procesas bei jame išryškėję muzikinės kalbos ypatumai, apsiribojant ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu iki 1960-ųjų. Sugretinus iki šiol paskelbtus ir autoriaus JAV surinktus duomenis, pastebėta, kad nesutampa kūrinių sukūrimo metai. Išnagrinėjus kompozitoriaus rankraščius ir patikslinus jo kūrybos chronologiją, išryškėjo kūrinių sukūrimo metų painiavos priežastimi tapusi J. Švedui būdinga komponavimo praktika – perkomponavimas. Atsekant perkomponavimo eigą, straipsnyje siekiama atskleisti ne tik ankstyvosios J. Švedo kūrybos ypatumus – Belos Bartóko (1881–1945) įtaką ir chromatinio užpildymo (chromatic completion) techniką, bet ir originalų jo komponavimo sprendimą – liaudies dainos dekontekstualizavimą. Visa tai laikytina jo konstruktyvizmo, besiformavusio ankstyvuoju laikotarpiu, ištakomis. J. Švedo kūrybinėje strategijoje įžvelgiama ne tik analogija su B. Bartóku, bet ir šio lietuvių kompozitoriaus kaip modernisto išsiskirianti pozicija lietuvių išeivijos muzikos kontekste. Raktažodžiai: Jonas Švedas, lietuvių išeivija JAV, Bela Bartókas, perkomponavimas, chromatinis užpildymas, konstruktyvizmas. [Iš leidinio]

ENIn 2022 and 2023, the author of the paper had an opportunity to conduct research at the Lithuanian Research Center in Lemont located in the suburbs of Chicago and to collect data on composers of the Lithuanian diaspora in the USA, including Jonas Švedas (1927–1981). The article discusses the process of the formation of Švedas’s composition style and the features of the musical language in the early period of his life up to 1960. After comparing the data ever published and the data collected by the author in the USA, discrepancies in the years of the creation of his works were noticed. After examining the composer’s manuscripts and reconstructing a more accurate chronology of his work, it turned out that the chronological discrepancy was due to the composer’s frequent recompositions. By tracing the process of recomposing, the article aims to reveal not only the features of Jonas Švedas’s early work, such as the influence of Bela Bartók or the technique of chromatic completion, but also the constructive decision of his composition – the decontextualization of the folk song. The manifestation of constructivism can be seen in his compositional strategy, which is significantly different from the usual adaptation of folklore used by Lithuanian composers, or the method of weaving folklore into the fabric of modern sound used by Lithuanian modernists. Keywords: Jonas Švedas, Lithuanian immigrants in the USA, Bela Bartók, recomposition, chromatic completion, constructivism. [From the publication]