Mąstymo lavinimas mokant lietuvių kalbos VI klasėje : disertacija

LTTyrimo tikslas – parengti bei patikrinti mąstymą lavinančią sistemą, tinkamą lietuvių kalbos mokymui 6 klasėje. Hipotezė: mąstymą ugdyti per gimtosios kalbos pamokas 6 klasėje galima efektyviai, jei mokiniai sprendžia mąstymo lavinimo uždavinius, skiriamus pagal mąstymo erdvės modelį bei ypatumus. Mąstymo erdvė gali būti ribojama trimis kraštinėmis: pločio, gylio bei aukščio. Šių dimensijų ugdymas yra kokybiškai skirtingas: plečiant mąstymo erdvę, atskleidžiamos arba naujos mąstymo operacijos, arba nauji mąstymo operacijų taikymo būdai. Tai realizuojama per mokymo metodų įvairovę. Gilinant mąstymo erdvę sunkinami mąstymo uždaviniai, kad mokiniai giliau reflektuotų tam tikrą sritį. Tai realizuojama taikant tą pačią užduotį vis sudėtingesnei duočiai bei sprendžiant problemas. Mąstymo erdvės aukštis priklauso nuo suformuotų gebėjimų: juo daugiau kartojamas įprastas darbas, paremtas įprasta medžiaga, juo labiau automatizuojamas sprendimas: didėja sprendimo greitis bei tikslumas. Siekiant harmonijos svarbios visos mąstymo erdvės kraštinės: pločio (ugdytina ypač darželyje bei pradžios mokykloje), gylio (ypač vidurinėse klasėse), aukščio (ypač profiliavus mokymą, gimnazijoje). Gimtojoje kalboje glūdi specifinės mąstymo ugdymo galios, nes ji intensyviai vartojama ir yra vartotojo intuityviai suprasta. Tai išskiria ją, kaip mokymosi objektą: galima efektyviai naudotis sudėtingomis mąstymo operacijomis. Hipotezė didaktiniu eksperimentu patvirtinta. Siūloma gimtosios kalbos dalyką mokykloje vertinti kaip efektyvią medžiagą mąstymui ugdyti, į tai atsižvelgiant, planuoti jos dėstymo turinį. [Iš leidinio]

ENThe analysis is aimed at designing and testing the system of thinking development that would be suitable for teaching the Lithuanian language in the 6th form. Hypothesis: thinking may be effectively developed during the Lithuanian language lessons in the 6th form if pupils do tasks for thinking development given according to thinking space model and peculiarities. Thinking capacity may be bounded on three sides – width, depth and height. Development of these dimensions is different in terms of quality. Expansion of the thinking capacity leads to either new thinking operations or new ways of applying thinking operations. It may be implemented through the variety of teaching methods. Deepening of the thinking capacity means aggravating thinking tasks so that pupils more deeply reflect on a certain field. Height of the thinking capacity depends on the developed skills – the more often a familiar activity based on a familiar material is repeated the more automated becomes the decision. For achieving harmony all the thinking capacity sides are relevant - width (especially in kindergartens and pre-schools), depth (especially in secondary schools), height (especially in gymnasia). Native language possesses specific potential for thinking development because it is intensely used and perceived by the user by intuition. This distinguishes it as a learning object which enables an effective use of complex thinking operations. The hypothesis has been confirmed by a didactic experiment. The paper suggests that the subject of native language should be considered as an effective material for developing thinking at schools.

• Analoginio mąstymo struktūra ir funkcijos tradicinės esė tekstuose / Daiva Pagojienė. Filologija. 2004, Nr. 9, p. 35-41.
• Integracijos kritika. Gimtosios kalbos mokymo aspektas / Vytautas V. Sirtautas. Tiltai. 2002, Nr. 2 (19), p. 63-68.