Asmenų, kuriems prieglobstis nesuteiktas, grąžinimas: iššūkiai ir geroji praktika

LTBendra situacija. Lietuva vidutiniškai per metus gauna apie 350 – 400 prašymų suteikti prieglobstį. Daugiausia prašymų pateikia Gruzijos, Ukrainos, Rusijos, Afganistano ir Irako piliečiai. Teigiamų sprendimų dalis siekia apie 30-35 proc. Didžioji dauguma užsieniečių, kurių prieglobsčio prašymai yra netenkinami, privalo išvykti iš Lietuvos savanoriškai arba yra išsiunčiami. 2015 m. buvo pateik ti 291 prieglobsčio prašymas, suteikta 17 pabėgėlio ir 69 papildomos apsaugos statusų, priimti 97 sprendimai nesuteikti prieglobsčio ir 133 sprendimai išsiųsti, grąžinti užsieniečius, kuriems prie globstis nebuvo suteiktas, į jų kilmės valstybes. Teisinis reguliavimas. Priėmus neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio ir nustačius, kad nėra Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) numatytų užsieniečio negrąžinimo pagrindų, yra priimami du administraciniai sprendimai nesuteikti prieglobsčio ir grąžinti užsienietį arba vienas administracinis sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsienietį. Sprendimai negali būti vykdomi, kol neišnaudojamos UTPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytos galimybės juos apskųsti. Iki išsiuntimo įvykdymo užsienietis teismo sprendimu gali būti sulaikytas, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Konstatavus, kad sprendimas dėl išsiuntimo negali būti įvykdytas nedelsiant dėl to, kad užsienietį atsisako priimti užsienio valstybė, užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicininę pagalbą, ar jo negalima išsiųsti dėl objektyvių priežasčių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita), priimamas sprendimas sustabdyti išsiuntimo vykdymą.Tik praėjus vieneriems metams po sprendimo sustabdyti išsiuntimą ir neišnykus aplinkybėms, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi vieneriems metams. Praėjus metams ir užsie niečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, vėl vertinama, ar nėra galimybės išsiųsti užsienietį. Sprendimo grąžinti apskundimas. Praktikoje didžioji dalis sprendimų nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti yra apskundžiami. 2015 m. buvo pateikti 72 skundai dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsienietį. Tik 2 skundai buvo patenkinti ir Migracijos departamentas įpareigotas prašymus išnagrinėti iš naujo. Tačiau pateiktas skundas nepadeda asmeniui išvengti išsiuntimo, o tik prailgina buvimą šalyje. Teisinis statusas. Jeigu užsieniečio negalima išsiųsti dėl UTPĮ numatytų priežasčių, priimamas sprendimas sustabdyti išsiuntimo vykdymą. Sprendimo sustabdymo metu užsienietis apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre (jeigu yra pasislėpimo pavojus, užsienietis teismo sprendimu gali būti sulaikytas Centre). Toks užsienietis neturi teisės dirbti, gauti socialinių išmokų. Jam suteikiama tik būtina medicinos pagalba. Jeigu priežastys, dėl kurių užsieniečio negalima grąžinti, neišnyko praėjus metams nuo sprendimo sustabdyti išsiuntimą, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi vieneriems metams. Gavęs leidimą laikinai gyventi užsienietis gali dirbti, gauti jam priklausančias socialines garantijas bei medicinos paslaugas. Piktnaudžiavimas. Pasitaiko atvejų, kuomet užsienio šalių atstovybės pagal užsieniečių nurodytus anketinius duomenis neidentifikuoja tokio asmens kaip savo valstybės piliečio ir neišduoda grįžimo dokumentų. Yra įtarimų, kad užsieniečiai gali nurodyti neteisingus duomenis tam, kad išvengtų išsiuntimo ir tuo būdu piktnaudžiauja prieglobsčio sistema.Tokie atvejai Lietuvoje dažniausiai susiję su užsieniečiais, atvykusiais iš Afrikos valstybių (Kongo, Angolos). Pagrindiniai su grąžinimu susiję iššūkiai. Lietuva nesusiduria su sisteminėmis problemomis išsiųsdama užsieniečius. Didžioji dauguma užsieniečių, kurie gauna sprendimą dėl grąžinimo, jį įvykdo savanoriškai arba yra išsiunčiami. Daugiausiai neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio ir sprendimų grąžinti priimta Gruzijos, Ukrainos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams. Grąžinimus į šias valstybes Lietuvos Respublika vykdo jau daugelį metų, yra užmegzti geri kontaktai su užsienio valstybių institucijomis, Lietuvoje veikia visų šių valstybių ambasados, todėl užsieniečių grąžinimo procesas veikia gana sklandžiai. Sudėtingiau yra grąžinti užsieniečius į tas valstybes, iš kurių statistiškai prieglobsčio prašytojų nebūna daug, nes trūksta patirties, įdirbio, ne visuomet valstybės turi savo ambasadas Lietuvoje. Tai apsunkina bendradarbiavimą ir grįžimo dokumentų gavimą. Užsieniečių, kurių negalima grąžinti ar išsiųsti skaičius yra labai nedidelis – keli atvejai per metus (1 – 5 atvejai per metus). Pagrindinė priežastis – negalima gauti grįžimo dokumentų iš kilmės valstybės, nes Lietuvoje nėra tos šalies diplomatinės atstovybės. Tai dažniausiai būna Afrikos valstybių (Kongo Demokratinės Respublikos, Angolos Respublikos), taip pat Kubos piliečiai. Šiuo metu Lietuva susiduria su problema kuomet nepavyksta nustatyti asmens tapatybės ir gauti grįžimo dokumentų Vietnamo piliečiams, kurie į Lietuvą patenka nelegaliai. [Iš leidinio]