Moterų įgalinimas aukštajame moksle

Link to:
Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Moterų įgalinimas aukštajame moksle
Authors:
Publication Data:
Vilnius : Asociacija "Lyderė", 2022.
Pages:
Elektroninis (PDF), 72 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Įvadas — 1. Europos ir nacionalinis kontekstas — 2. Stereotipų galia — 3. Lyčių lygybė Lietuvos mokslo ir studijų institucijose - iššūkiai ir galimybės: 3.1. Stereotipų „žemėlapis“: stereotipinės situacijos, požiūriai, nuostatos, įsitikinimai; 3.2. Lyčių lygybei palanki darbo aplinka; 3.3. Veiksniai, darantys įtaką karjeros sėkmei; 3.4. Moterų lyderystė Lietuvos mokslo ir studijų institucijose — 4. COVID-19 pandemijos įtaka moterų karjerai — 5. Sprendimų "žemėlapis" - kaip įgalinti moteris aukštajame moksle? — 6. Išvados: kas turi keistis?: 6.1. Išvados: lyčių lygybė ir moterų įgalinimas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose; 6.2. Rekomendacijos MSI vadovams; 6.3. Siūlymai politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms — Studijos autoriai — Šaltinių sąrašas.
Subject Category:
LT
Moterys / Women; Diskriminacija. Konfliktai / Discrimination. Conflict; Aukštasis mokslas. Studijos / Higher education. Study.
Summary / Abstract:

LTStatistiniai duomenys rodo, kad moterų karjeros Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje plėtojasi lėčiau nei vyrų. Lyginant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalimis, Lietuvoje moterų dalis tarp akademinio personalo yra viena didžiausių. Nepaisant to, aukštesnes vadovaujančias akademines ir mokslines pozicijas moterys užima rečiau nei vyrai. 2021 m. moterys sudarė tik 34 proc. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų (MSI) valdybų narių. Kai kuriose MSI moterys taip pat uždirba vidutiniškai mažiau nei vyrai. 2019 m. duomenimis (STRATA, 2020), profesoriaus pareigas užimantis vyras uždirbo vidutiniškai 3062 Eur, moteris – 2865 Eur prieš mokesčius. Daktaro laipsnį įgijusi moteris uždirbo vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau negu tokį pat išsilavinimą įgijęs vyras. Šis skirtumas aiškinamas tuo, kad didesnė dalis moterų MSI užima žemesnės kvalifikacijos pareigybes nei vyrai: moterys dažniau dirba asistentės, lektorės, jaunesniosios mokslo darbuotojos pareigybėse, o vyrai dažniau užima docento, mokslo darbuotojo ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Moterų situacijai MSI reikšmingą įtaką padarė ir COVID-19 pandemija (Muric et. al. 2021; General Secretariat of the Council, 2020). Tai iššaukė poreikį ieškoti būdų mažinti pandemijos įtaką moterų karjeros galimybėms, identifikuoti gerosios praktikos pavyzdžius ir jais dalintis.Atliepiant šiuos poreikius, asociacija „Lyderė“, bendradarbiaudama su „Visionary Analytics“, 2021 m. balandžio – gruodžio mėn. atliko Lietuvos MSI darbuotojų apklausą bei parengė šią studiją. Studija – dalis projekto, kurį įgyvendina asociacija “Lyderė“ – organizacija, vienijanti aukščiausio lygmens Lietuvos vadoves, siekianti kurti visuomenę be lyčių stereotipų ir įgalinti moteris lyderystei. Pagrindinis projekto tikslas – pasiūlyti priemones, skirtas gerinti moterų karjeros galimybes Lietuvos MSI, gerinti jų darbo sąlygas ir siekti lyčių balanso aukščiausiuose sprendimų priėmimo lygmenyse. Šios studijos tikslas – išskirti esmines tiesiogiai su moterų įgalinimu Lietuvos MSI susijusias problemines sritis, siekiant išryškinti iššūkių, su kuriais susiduria moterys, siekdamos karjeros Lietuvos MSI, „žemėlapį“; ištirti Covid-19 pandemijos įtaką moterų karjerai Lietuvos MSI ir susisteminti gerosios patirties pavyzdžius, kaip institucijos sprendė pandemijos iššūkius ir apribojimus; pateikti siūlymus MSI vadovaujantiems asmenims bei nacionalinės politikos formuotojams dėl to, kaip spręsti identifikuotus iššūkius ir įgalinti moteris lyderystei. [Iš Įvado]

Subject:
Sociologija / Sociology
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/102272
Updated:
2023-12-01 14:08:22
Metrics:
Views: 40    Downloads: 8
Export:
Download