LTSūduvos vidurio plotas tarp Šešupės, Pilvės ir Višakio senovėje buvo apaugęs neįžengiamomis giriomis, kurios prieš kirvius ilgiau ir atkakliau laikėsi dėl žemės sudėties. Čia podirvis yra daugiausia smėlingas, šaltžemis, todėl girių medžiai daug vešliau auga. Čia ir pavasaris ateina dviem savaitėmis vėliau, čia ir šalnos daug skaudesnės kaip kitose Sūduvos vietose. Po Žalgirio mūšio Vytautas Didysis Sūduvą atgavo be gyventojų – tik didžiulę girią, suskirstytą ruožais, priskirtais dvarams, esantiems anoje Nemuno pusėje. Vienas šių girių ruožas – nuo Nemuno ties Darsūniškiu, pro Šunskus, Vilkaviškį iki Virbalio – buvo priskirtas Darsūniškio girininkijai, o ruožas tarp Jūrės ir Višakio upių – Kauno girininkijai. Viename sename žemėlapyje vietovė ties vėlesniu Antanavu pavadinta Klevų pieva ir pažymėtas tiltas per Šešupę. Pilviškių vardas dar neminimas (lygiai kaip ir visų kitų). Kai buvo įsteigtas ir gavo miesto teises Virbalis, prireikė ir susisiekimo su Kaunu. Išvestas kelias Virbalis – Kaunas. Prie šio kelio Šešupės ir Pilvės santakoje anuo metu atsirado kaimas Pílviškiai. Pirmoji tikra žinia apie Pilviškius yra 1559 metų. Tais metais karaliaus pasiųstas Grigorijus Valavičius turėjo aplankyti visas Sūduvos girias ir aprašyti, kur kurios girininkijos eina ribos ir kas tose girininkijose yra. [Iš straipsnio, p