Kryždirbystė Žarėnuose
LTBuvęs Žarėnų valsčius yra, galima sakyti, Žemaitijos širdyje, Telšiÿ rajone, ir apima nedidelį Plùngės rajono kraštą. Turtingos šio etnografinio regiono etnokultūros itin savita dalis yra kryždirbystė. Be abejo, laikas daug ką pakeitė: vieni tradiciniai kryžiai ir koplytėlės sovietmečiu buvo sunaikinti, kitus sunaikino laikas. Nedaug natūralioje aplinkoje likę ir senųjų skulptūrėlių: dalis atsidūrė muziejuose, dalis ilgapirščių „kolekcijose“, dalies likimas nežinomas. Tos, kurios išliko autentiškose koplytėlėse ir kryžiuose, yra nelyginant perlai, liudijantys ir tikėjimą, ir papročius, ir išskirtinį jas išdrožusių meistrų talentą. Žvelgiant į dabartinę buvusio Žarėnų valsčiaus kryždirbystės panoramą, akivaizdu, kad tarp tradicinių medinių paminklų vyrauja koplytėlės ant žemės, kurių dauguma ne kartą remontuotos, perdažytos ar kitaip tvarkytos. Koplytėlių medžiuose nedaug, kone visos jau nykstančios. Nemažai esama ir Žemaitíjai būdingų koplytstulpių. Deja, nėra (bent nebuvo užfiksuota) stogastulpių, išskyrus jau baigiantį nykti Ankantų senkapiuose. Tarp naujesnių paminklų daugiausia kryžmiškų kryžių, ypač veikiančiose kapinėse. Kaip ir visur Lietuvoje, buvusiame Žarėnų valsčiuje kryždirbystės paminklų esama bažnyčių šventoriuose, kapinėse, sodybose, pakelėse, kaimuose, kitaip tariant, sakralinėse ir viešose erdvėse. Šiam arealui, atrodo, būdingesni pakelių kryžiai ir koplytėlės. Kai kurie stovi kaimuose, bet daugiau laukuose, prie kelių ir kryžkelių. Palyginti nedaug jų sodybose. [Iš straipsnio, p
- Idea wolności w mowach i pismach Ignacego Potockiego / Zdzisław Janeczek. Spory o państwo w dobie nowożytnej : między racją stanu a partykularyzmem / pod red. Zbigniewa Anusika. Łódź: Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2007. P. 201-214.
- Kryždirbystė amžiams bėgant ir dabar / Alė Počiulpaitė. Gimtasai kraštas. 2008, t. 1, p. 79-85.
