Žarėnų valsčiaus kūrimosi istorinės aplinkybės 1918-1930 metais
LTŽarėnų valsčius gyvavo jau nuo XVI amžiaus. Visais laikais keitėsi valdžios, keitėsi žemvaldžiai, pasikeitė ir Žarėnų krašto žemių savivalda. Žmonės, taikiai sugyvendami, gynėsi nuo visokių priešų. Bruzdėjimai prasidėjo baudžiavos naikinimo 1860–1863 m., carinės Rusijos okupacijos laikotarpiu. Po 1863 m. sukilimo carinė Rusijos valdžia Žemaitijoje konfiskavo daug žemės, į Sibirą išvežta keli tūkstančiai šeimų, jų vietose įkurdinti rusai. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuva buvo izoliuota nuo viso pasaulio ir engiama vokiečių okupantų. 1914–1918 m. vokiečių okupacinė valdžia terorizavo Lietuvos gyventojus, visais įmanomais būdais stengėsi įsitvirtinti Lietuvos teritorijoje, padalijo Lietuvą į atskiras dalis ir įvedė griežtą okupacinę tvarką. Žemaitijos mažuose okupaciniuose padaliniuose – apskrityse (kreisuose) šeimininkavo vokiečių valdžios statytiniai, veikė žandarmerija, įkalinimo įstaigos, teismai, maisto produktų kaupimo sandėliai ir visokių mokesčių lupikautojų brigados. Telšių krašte vokiečių okupacinė valdžia iš gyventojų atiminėjo maisto produktus, gyvulius, žemės ūkio inventorių. Kaimų gyventojus varė dirbti sunkius miško kirtimo, kelių taisymo darbus, taip pat dirbti vokiečių okupuotuose dvaruose, reikalavo arkliais kinkytų vežimų. [Iš straipsnio, p. 179]
