Seniausios Žarėnų valsčiaus gyvenvietės
LTXIII a. Žarėnai ir Medingėnai prie Minijos buvo pietinių Kuršo žemių pakraštyje. Už keliolikos kilometrų į pietus ir rytus gyveno žemaičiai. Atsigavęs po 1236 m. pralaimėjimo Saulės (Šiaulių) mūšyje Livonijos ordinas 1252 m. pradėjo pietinių Kuršo žemių užkariavimą. Kuršo vyskupas Henrikas ir Livonijos ordino įgaliotiniai 1253 m. balandžio 4 d. Kuldygoje patvirtino pietinių Kuršo žemių, kur dar nebuvo vokiečių administracijos, dalybų aktą. Du trečdaliai žemių teko Livonijos ordinui, o vienas trečdalis – vyskupui. Pietų Kuršo akte minima didelė Ceklio žemė, surašyti 44 vietovardžiai. Minėtas dalybų aktas paskelbtas 1853 metais. Jame užrašytus vietovardžius yra tyrinėję ir bandę lokalizuoti mokslininkai, kalbininkai. XIV a. minėto dalybų akto nuorašo originale, tai yra antrame 1253 m. liepos 20 d. Pietų Kuršo dalybų akte ir vėlesniuose nuorašuose vienodai užrašomas vietovardis Sare tyrinėtojų tapatinamas su Žarėnais. Netoli Žarėnų, Paplienijos kaime, dešiniajame Minijos krante, upės kilpoje, yra piliakalnis. Kitas minimas vietovardis Nederinge, Nedinge – tai Medingėnai, nors netoli šios gyvenvietės piliakalnio nėra. Medingėnų piliakalnis gal buvo kur nors prie Minijos, o amžiams bėgant upė jį galėjo paplauti. [Iš straipsnio, p. 132]
- Lietuvos Metrika. Knyga 6 (1494–1506); Užrašymų knyga 6 / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 515 p.
- Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409-1566 metais / Eugenijus Saviščevas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 461 p.
