Bešeimių vaikų ugdymo ypatumai globos institucijose (socialinis ir psichopedagoginis aspektas) : disertacija

LTBešeimių vaikų padėtis mūsų šalyje tebėra komplikuota. Bešeimis vaikas – dėl kokių nors priežasčių, netekęs artimųjų globos ir priežiūros, augantis vaikų globos namuose. Visuomenė ir valstybė turėtų sukurti bešeimiams vaikams tokias ugdymo sąlygas, kad jie būtų pajėgūs fiziškai, dvasiškai, materialiai remti mūsų visuomenę. Todėl bešeimių vaikų problemų tyrinėjimas ir jų ugdymas dabar ir ateityje bus aktualus. Darbo hipotezė. Prielaida, jog bešeimių vaikų ugdymo problemas įmanoma palankiai spręsti jų globos namuose. Tam reikalingas nuoseklus konkrečių gyvenimo sąlygų, nustatant vaikų ugdymo socialinius ir psichopedagoginius ypatumus, empirinis tyrimas. Jų žinojimas galėtų prisidėti prie bešeimių vaikų ugdymo globos institucijose tobulinimo. Darbo tikslas – ištirti bešeimių vaikų, ugdomų globos institucijose ir globėjų šeimose, socialinius ir psichopedagoginius ypatumus. Tai vienas pirmųjų Lietuvoje bešeimių vaikų ugdymo ypatumų tyrimas, kuriame atskleistas ir pagrįstas bešeimių vaikų ugdymo savitumas. Tyrimo rezultatai vertingi įstaigoms, kurios rengia socialinius darbuotojus ir pedagogus bei tobulina jų mokymo programas.

ENThe situation of children without families in our county remains complex. A child without a family is a child who lost guardianship and care of relations due to certain reasons and is placed in a foster care institution. The public and the state should create conditions for education of children without families so they would become physically, spiritually, and materially able to support our society. Thus, analysis of problems particular to children without families and their education shall remain relevant now and in the future. Hypothesis of the thesis. An assumption that issues pertaining to children without families may be advantageously resolved at foster homes. This requires a consistent empirical study of specific life conditions defining social and psycho-pedagogic peculiarities of child education. Knowledge of such conditions could contribute to improvement of education of children without families in foster institutions. The aim of the research is to analyze social and psycho-pedagogic peculiarities of children without families who are educated in foster institutions and foster families. This is one of the first researches on peculiarities of education of children without families in Lithuania that reveals and reasons uniqueness of education of children without families. Research results are valuable to institutions that train social workers and pedagogues and improve their training programmes.

• Antrųjų gyvenimo metų kūdikių namų auklėtinių emocijų kaita ugdymo procese / Liuda Radzevičienė, Vytautas Gudonis, Gitana Martinkienė. Tiltai. Priedas. 2005, Nr. 28, p. 131-136.
• Asmenybės savybių įtaka pedagogų kompetencijos tobulinimui globos įstaigose / Rasa Braslauskienė, Edita Eidėjūtė. Dvasinės vertybės žinių visuomenėje. Akademija (Kauno raj.): Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras, 2003. P. 130-133.
• Buvusių vaikų globos įstaigų auklėtinių socialinė adaptacija profesinėje mokykloje / Jolanta Kovalenkovienė, Irena Leliūgienė. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2005, Nr. 5 (59), p. 41-53.
• Emotional development of early age children in conditions of institutional care / Liuda Radzevičienė, Vytautas Gudonis. Spring University. Changing Education in a Changing Society. 2005, 2, p. 166-170.
• Globos institucijų ugdytinių vertybinės socializacijos bruožai / Romanas Kaffemanas. Ugdymo psichologija. 2004, Nr. 11-12, p. 156-162.
• Globos namuose gyvenančių vaikų ir paauglių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas: pasiekimai, sunkumai, sprendimai / Kristina Samašonok. Pedagogika. 2013, 110, p. 103-114.
• Globos namuose ir pilnose seimose gyvenančių paauglių asmenybės bruožų ir elgesio bei emocinių sunkumų ypatumai / Kristina Samašonok, Adolfas Juodraitis, Vytautas Gudonis. Ugdymo psichologija. 2010, Nr. 21, p. 23-34.
• Globos namų auklėtinių laisvalaikis ir popamokinis užimtumas / Irena Kaffemanienė, Donata Tumelytė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 4 (20), p. 164-168.
• Globos namų auklėtinių požiūrio į savo elgesį ir santykius su bendraamžiais kaita / Kristina Samašonok, Vytautas Gudonis. Specialusis ugdymas. 2010, Nr. 2 (23), p. 8-19, 20-30 (anglų kalba).
• Globos namų auklėtinių socialinių įgūdžių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose / Kristina Samašonok, Vytautas Gudonis. Specialusis ugdymas. 2007, Nr. 1 (16), p. 54-67.
• Globos namų auklėtinių verslumo kompetencijos kaip pasiruošimo savarankiškam gyvenimui prielaida / Jolita Dudaitė. Socialinis darbas. 2016, t. 14, Nr. 1, p. 92-104.
• Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, gyvenančių globos įstaigose, savivertės ir mokyklinio nerimo ypatumai / Tomas Lazdauskas, Margarita Pileckaitė-Markovienė. Pedagogika. 2007, 88, p. 124-130.
• Kūdikių namų auklėtinių emocijų raiškos edukacinis aspektas / Elvyra Grinienė, Liuda Radzevičienė. Specialusis ugdymas. 2002, Nr. 2 (7), p. 105-112.
• Laikinosios vaikų globos situacijos dalyvių bendravimo ypatumų analizė / Daiva Alifanovienė, Asta Vaitkevičienė, Dovilė Kauneckienė. Specialusis ugdymas. 2015, Nr. 1 (32), p. 229-244, 245-262.
• Paauglių, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, savęs vertinimo ypatumai / Kristina Samašonok. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 2 (13), p. 101-110.
• Rizikos grupėms priklausančių kūdikių namų auklėtinių elgsenos ypatumai / Jūra Nijolė Viktorija Daulenskienė, Liuda Radzevičienė. Pedagogika. 2002, 56, p. 58-65.
• Socialinė-edukacinė pagalba vaikams iš globos namų adaptuojantis pradinėje mokykloje / Rasa Braslauskienė, Auksė Grudžinskytė. Tiltai. 2007, Nr.4 (41), p. 17-28.
• Socializacijos centro edukacinė sistema - ugdytinių tolimesnį formalųjį mokymąsi lemiantis kompleksinis veiksnys / Irena Leliūgienė, Viktor Djačenko. Socialinis ugdymas. 2010, Nr. 13 (24), p. 13-30, 119-138 (anglų kalba).
• Specialiųjų poreikių vaikų prieraišumo ugdymo prielaidos / Violeta Vaicekauskienė. Specialusis ugdymas. 2009, Nr. 1 (20), p. 144-154.
• Specific features of a foster family as an educational institution: the case of EU new-comer country / Nijolė Bankauskienė. Socialiniai mokslai. 2006, Nr. 1 (51), p. 30-40.
• The Attitudes towards family, it models and values among children living in residential care institutions and children from biological families / Aida Gaižauskienė, Diana Rėklaitienė, Jūratė Požėrienė, Vida Ostasevičienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. Priedas. 2010, Nr. 1 (26), p. 58-62.
• The Features of educational activity of children-foster-care family : the case of Lithuania / Vilma Staskeviciene, Nijole Bankauskiene. Socialiniai mokslai. 2009, Nr. 4 (66), p. 82-97.
• Vaikų, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, socialinių įgūdžių empirinis tyrimas / Rita Raudeliunaitė, Renata Paigozina. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 4 (25), p. 169-176.
• Vaikų, gyvenančių globos namuose, socialinių įgūdžių raiškos ypatumai / Rita Raudeliūnaitė, Renata Paigozina. Socialinis darbas. 2009, t. 8, Nr. 1, p. 138-146.
• Vaikų globos namų ugdytinių vertybinės orientacijos / Silva Rupkuvienė, Aurelija Pociutė. Empiriniai socioedukaciniai tyrimai : mokymosi motyvacijos ir vaikų globos namų ugdytinių problemos : (straipsnių rinkinys) / sudarytoja Silva Rupkuvienė. Vilnius: Ciklonas, 2008. P. 5-19.
• Vaikų globos šeimose ypatumai / Rita Raudeliūnaitė, Jurgita Urbikaitė. Socialinis darbas. 2011, t. 10, Nr. 1, p. 27-35.
• Vaikų socialinis ugdymas: pirminė socializacija / Rasa Braslauskienė, Gražina Šmitienė. Pedagogika. 2001, 53, p. 16-20.
• Žmogiškasis kapitalas : Lietuvos ir Vokietijos vaikų socialinės globos namų globotinių požiūris į savarankiškumą / Ineta Ruškuvienė, Ela Arnold. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008, Nr. 4 (13), p. 338-346.
• Возможности социальной реабилитации при работе с родителями воспитанников домов ребенка / Витаутас Гудонис, Люда Радзявичене, Рита Вирбалене. Дефектология. 2005, Nr. 3, p. 82-88.