Ankstyvosios reabilitacijos tarnybų veiklos optimizavimas konstruojant bendradarbiavimo su šeima modelį : disertacija

LTDisertacinio tyrimo objektas – ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistų ir šeimų, bendradarbiavimas ankstyvosios intervencijos situacijoje. Tyrimo tikslas – ankstyvosios reabilitacijos tarnybų veiklos optimizavimas, konstruojant bendradarbiavimo su šeima modelį. Suformuluota prielaida, jog bendradarbiavimo su šeima modelio konstravimas, įvertinus ankstyvosios intervencijos situaciją (veiklos kontekstą, tėvų, auginančių neišnešiotą vaiką, psichosocialinę situaciją bei tėvų ir specialistų pasirengimą bendradarbiauti), optimizuoja ankstyvosios reabilitacijos tarnybos veiklą. Išvados: • Funkcionuojančio AIV modelio išaiškinimas, tėvų, auginančių neišnešiotus vaikus, psichosocialinės situacijos analizė, tėvų bei specialistų bendradarbiavimo predispozicijos įvertinimas padėjo atskleisti ankstyvosios reabilitacijos tarnybų veiklos situaciją. • Sumodeliuotų praktikos situacijų sprendimas leido pažinti specialistų nuostatas, profesinius prioritetus, pasirengimą dirbti su šeimomis, paskatino specialistus atsiriboti nuo stereotipiško atvejų vertinimo, pripažinti šeimų individualumą. • Sutelktos specialistų ir tėvų grupės veiklos ciklas, kai praktinė patirtis derinama su teoriniais metodologiniais pagrindais, leido nustatyti bendradarbiavimo modelio struktūrą, sukonstruoti ankstyvosios reabilitacijos tarnybos ir šeimos bendradarbiavimo modelį, patikrinti jo veiksmingumą. Bendradarbiavimo modelio konstravimas yra sudėtingas daugiapakopis procesas, kuris pasižymi tarpkultūriniais bendrumais ir kultūriniais skirtumais. [Iš leidinio]

ENThe subject of the investigation is co-operation between specialists of early rehabilitation services and the families in the situation of early intervention. The aim of the investigation is optimisation of the activity of the services of early rehabilitation in constructing the model of co-operation with the family. The precondition was formulated that construction of the model of co-operation with the family having evaluated the situation of early intervention (the context of activity, the psycho-social situation of the parents bringing up a premature baby and preparation of parents and specialists to co-operate optimises the activity of the services of early rehabilitation. Conclusions: • The analysis of a psycho-social situation of the parents bringing up premature babies, evaluation of co-operation between parents and specialists helped reveal the situation of the activity of the services of early rehabilitation. • Solution of modelled practical situations enabled us to know specialists’ attitudes, professional priorities, preparation to work with families, encouraged specialists to isolate themselves from evaluation of stereotypical cases, to come to know individuality of families. • The cycle of the activity of a group of specialists and parents when practical experience is combines with theoretical methodological fundamentals enables us to establish the structure of the co-operation model, construct the model of co-operation between the early rehabilitation service and the family, and verify its efficiency. Construction of the co-operation model is a complicated multistage process, which is noted for intercultural community and cultural differences.

• Ankstyvoji intervencija vaikystėje : monografija / Stefanija Ališauskienė ; Šiaulių universitetas. Specialiojo ugdymo mokslinis centras. Šiauliai : VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2005. 187 p.
• Attitudes of headmasters and teachers of comprehensive schools towards education of pupils with special needs / Dalius Balčiūnas, Kęstutis Kardelis. Entwicklung erziehungswissenschaftlicher Paradigmen: Theorie und Praxis / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg.). Frankfurt am Main: Lang, 2007. P. 195-208.
• Auklėtojų ir logopedų nuostatos į bendradarbiavimą, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus / Irena Kaffemanienė, Simona Žukaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 4 (20), p. 169-175.
• Bendradarbiavimo realybė tenkinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje / Lina Miltenienė. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 2 (13), p. 34-44.
• Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir pedagogų nuostatos dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo / Dalius Balčiūnas, Kęstutis Kardelis. Pedagogika. 2005, 79, p. 123-129.
• Komandinio darbo struktūra ir kryptingumas tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius mokykloje / Lina Miltenienė, Daiva Mauricienė. Specialusis ugdymas. 2010, Nr. 2 (23), p. 116-126, 127-136 (anglų kalba).
• Motinų, auginančių autizmo sutrikimą turinčius vaikus, kompetencijos / Violeta Gevorgianienė, Irina Raščepkina. Specialusis ugdymas. 2014, Nr. 2 (31), p. 155-176, 177-199.
• Negalios poveikis šeimai : subjektyvios brolių ir (ar) seserų patirties analizė / Vaida Viliušienė, Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2012, [Nr.] 10, p. 27-40, 238.
• Neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas šeimoje / Rita Vaičekauskaitė. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p. 38-52.
• Neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas šeimoje: tėvų vidinės darnos diskursas / Rita Vaičekauskaitė. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 2 (13), p. 82-91.
• Socialinių tinklų kūrimas edukacinėje aplinkoje : tėvų vaidmuo tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius / Lina Miltenienė. Socialinis darbas. 2004, t. 3, Nr. 2, p. 106-113.
• Specialistų ir šeimų bendradarbiavimo modelio konstravimas: metodologiniai ir reflektyviosios praktikos pagrindai / Stefanija Ališauskienė. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p. 11-23.
• Šeimos, auginančios neįgalų vaiką, gyvenimo kokybės palaikymas socialiniame tinkle / Brigita Kreivinienė. Specialusis ugdymas. 2007, Nr. 1 (16), p. 105-115.
• Šeimos, auginančios vaiką su negale, situacija vidinės darnos aspektu / Rita Vaičekauskaitė. Visuomenės sveikata. 2005, Nr. 4 (31), p. 60-66.
• Šeimos įgalinimo ugdyti neįgalaus vaiko savarankiškumą perspektyvos / Rita Vaičekauskaitė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2005, t. 19, kn. 2, p. 997-1010.
• Šeimų, auginančių neįgalius vaikus, vidinio ir socialinio gyvenimo pokyčiai / Stasė Ustilaitė, Ieva Kuginytė-Arlauskienė, Leticija Cvetkova. Socialinis darbas. 2011, t. 10, Nr. 1, p. 20-26.
• Šeimų, auginančių vaikus su negalia, psichosocialinė situacija / Rita Raudeliūnaitė, Žana Rympo. Societal innovations for global growth. 2012, No. 1 (1), p. 849-864.
• Tėvų, auginančių specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką, nuostatų į dalyvavimą ugdymo procese struktūra ir raiška / Lina Miltenienė, Jonas Ruškus, Algirdas Ališauskas. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p. 24-37.
• Tėvų pasitenkinimas ankstyvąja intervencija : lyginamoji situacijos analizė Europos šalių kontekste / Stefanija Ališauskienė, Edita Selvenytė. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 1 (10), p. 9-22.
• Vaiko su negale savarankiškumo ugdymo šeimoje diskursas : monografija / Rita Vaičekauskaitė ; Klaipėdos universitetas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. 217 p.
• Vaiko su negale socializacija šeimoje savarankiškumo ugdymo aspektu / Rita Vaičekauskaitė. Tiltai. 2007, Nr. 3 (40), p. 141-152.
• Veiksnių, susijusių su neįgalų vaiką auginančios seimos psichosocialiniu atsparumu, identifikavimas / Darius Gerulaitis, Justė Dėlkutė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 2 (18), p. 91-97.