Раввинистическая экзегеза в контексте традиционной еврейской учености Литвы : disertacija

LTDisertacija nagrinėja dviejų Lietuvos autorių: Naftali Cvi Berlino, arba Necivo (1817-1893) ir Chajimo Soloveičiko, arba Briskerio (1853-1918) Biblijos egzegezę. Jų darbai analizuojami plačiam tradicinio Lietuvos žydų (litvakų) mokytumo, išgarsinusio Lietuvą tarp Europos ir pasaulio žydų, kontekste. Studija pristato dvi pagrindines problemas: 1) kiek Berlino ir Soloveičiko egzegezė integruota į litvakų tradiciją? 2) kokie specifiniai bruožai išskiria nagrinėjamus komentarus iš klasikinės žydų egzegezės (paršanut ha-mikra) paveldo? Ar šitie bruožai yra įtakoti litvakų tradicijos? Nepaisant tai, kad ir Berlinas, ir Soloveičikas buvo pripažinti savo laikų intelektualiniai lyderiai, kurių mokymą pagarbiai saugoja ir studijuoja šiuolaikinė religinė žydų bendruomenė, akademinės jų darbų, ypač egzegezės, analizės pavyzdžių yra vos keli. Kaip Berlino ir Soloveičiko komentarų modelis, tiriami jų komentarai Pr 22, kadangi šitas skyrius, žydų tradicijoje vadinamas akedat jicchak (Izaoko surišimas, arba aukojimas), sudaro Penkiaknygės naratyvo centrą. Daroma išvada, kad bendri abiejų egzegetų bruožai yra: 1) siekis atskleisti pšatą – pirminę, tiesioginę Biblijos teksto prasmę; 2) įstatyminis (halachinis) komentarų aspektas, kilęs iš Talmudo suformuoto komentatorių mentaliteto. Šie bruožai sietini su Berlino ir Soloveičiko priklausymu Lietuvos rabinistinio mokytumo tradicijai, įtakojusiai jų darbus. Berlinas ir Soloveičikas į klasikinę žydų egzegezę įtraukė naujus metodus bei technikas, suformavo nuodugnaus ir imanentinio kanoniškų tekstų studijavimo būdą – „litvakų kelią“ – egzegezėje. [Iš leidinio]

ENThis dissertation analyses the Biblical exegesis of two authors from Lithuania: Naftali Tzvi Berlin, known as Netziv (1817–1893) and Hayim Soloveychik, known as Brisker (1853–1918). Their work is analysed within the broad context of the traditional learning of Lithuanian Jews (Litvaks), for which Lithuania was renowned among European and world Jewry. The study presents two main problems: 1) to what extent is the exegesis of Berlin and Soloveychik integrated into Litvak tradition?; 2) which specific features of the above-mentioned commentaries distinguish them from the classical Jewish exegesis – parshanut ha-mikra tradition? Are these features a result of traditional Litvak influence? Notwithstanding the prominent role played by Berlin and Soloveychik as intellectual leaders of their time and the reverence with which their legacy is preserved and studied in the Jewish religious world to this day, there are only few academic studies on their works as a whole, and especially on their exegesis. Berlin’s and Soloveychik’s commentaries on Genesis 22 is used as a model of their commentaries, because this chapter, traditionally called akedat yizhak (the binding or offering of Isaac), form the very centre of the Pentateuch narrative. The thesis concludes that the main common features of both exegeses are: 1) tendency to reveal pshat - the plain, straight meaning of Biblical text; 2) legalistic (halakhic) aspect of the commentaries, deriving from the Talmudic mentality of the commentators Berlin and Soloveychik. These features may be considered a result of their belonging to the world of rabbinic scholarship of Lithuania, which influenced the work of the scholars. Berlin and Soloveychik introduced into classical Jewish exegesis new methods and techniques, creating a thorough and immanent way of studying canonical texts – the “derekh Lite” , “the Litvak way”. [From the publication]