Kuršių nerijos kapinių kryždirbystės paminklai
LTMažosios Lietuvos antkapiniai paminklai tyrinėti fragmentiškai – daugiausia šioje srityje nuveikė Marija ir Martynas Purvinai, skyrę dėmesio Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų konfesijos kapinių metaliniams kryžiams. Daugelio metų jų lauko tyrinėjimai paskelbti įvairiuose leidiniuose, o visuma suguldyta į didelės apimties monografiją, kuria šiame straipsnyje ir naudojamasi. Apie kaltinius Klaipėdos krašto kryžius bei kalvius rašė ir Antanas Stravinskas, vietinėje spaudoje publikuoti ir šio regiono reformatų kapinių metalinių kryžių fiksavimui ir išsaugojimui skirti probleminiai straipsniai. Deja, Kuršių nerijos kapinių metaliniai kryžiai iki šiol nėra aptarti, o daugiausia dėmesio sulaukė mediniai Nidos kapinių krikštai – jų formų ir kilmės problematika domino Joną Basanavičių, Mariją Gimbutienę, Richardą Deflezeną, Klemensą Čerbulėną, Alfredą Širmulį, Libertą Klimką ir kitus. Straipsnyje krikštų kilmės klausimas nebus gvildenamas, nes tai atskira, išsamaus tyrimo reikalaujanti tema. Esminis dėmesys tekste skiriamas metalinių (lietų ir kaltinių) kryžių bei medinių kapų paminklų formaliesiems – struktūros ir dekoro – klausimams. Tyrimo tikslas – apibūdinti Kuršių nerijos kapinių paminklų bruožus Mažosios Lietuvos regiono ir visos Lietuvos paminklų kontekste. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: aptarti Kuršių nerijos kapinių antkapinius paminklus pagal medžiagos pobūdį – metaliniai (lieti, kalti) ir mediniai; jų formų tipus bei dekoro elementus; apžvelgti naujai pastatytus paminklus tradicijos tęstinumo ir kūrybinių interpretacijų aspektais, išskirti Kuršių nerijos antkapinių paminklų bruožus Klaipėdos krašto ir Lietuvos kontekste.Pastarajam uždaviniui pasiekti naudojama 2014 m. ekspedicijos metu autorės užfiksuotų Nidos, Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos kapinių paminklų nuo traukos, įvairiuose leidiniuose publikuota ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (toliau KUBRIAI) 2006–2014 m. vykdytų ekspedicijų bei autorės asmeninio archyvų medžiaga. Aptardami Klaipėdos krašto metalinius lietus ir kaltus kryžius, M. ir M. Purvinai vartoja sudėtingą ir ne visi aiškią tipologinę terminologiją, kryžius skirstydami pagal skersinių užbaigų formą. Šio straipsnio autorė naudoja kitų metalinių kryžių tyrinėtojų populiarią tipologiją, skirstant kaltus kryžius pagal konstrukciją į vienastiebius ir dvistiebius (rėminius), o jų formos aptariamos atsižvelgus į kryžiaus siluetą formuojančius dekoro elementus. [Iš teksto, p. 266]
