Antanas Kučas. Grafika

LTDailininkas Antanas Kučas XX a. lietuvių grafikos kontekste iškyla kaip tauri individualaus braižo ir individualios pasaulėjautos asmenybė, kurią formavo gimtosios žemės ir jos kultūros dvasia. Kaip tik dėl šios priežasties ramybės ir giedros nuotaikos kupini jo kūriniai smelkiasi į mūsų sąmonę, žadina kasdienybės šurmulio užslopintą savosios žemės ir prabėgusio laiko jausmą. Antano Kučo, žmogaus ir menininko, asmenybę išugdė nepriklausomos Lietuvos gyvenimas ir jos kultūra, tačiau beveik visi kūrybinio ir pedagoginio darbo metai prabėgo sovietmečiu, kai nepalankus kūrybai ideologinis klimatas veikė visas kultūrinio ir meninio gyvenimo sritis. Vis dėlto sovietinė sistema, individualaus mąstymo ribojimas dailininko įsitikinimų nepakeitė, jis visuomet liko ištikimas savo kraštui ir tradicinėms vertybėms. Anksti kūrybiškai subrendusio dailininko darbuose nuo pat pradžios ryškėjo savita linija, glaudžiai susijusi su gimtąja žeme, kurioje augo, mokėsi ir gyveno, o permąstyta liaudies dailės tradicija tapo esminiu, skiriamuoju kūrybos ženklu, pasižyminčiu individualia interpretacija, estetiniu raiškumu ir dekoratyvumu. Pagarba tradicijai ir ją formuojančiai asmenybei, tobula technika, individuali saviraiška išliko svarbiausia kategorija ir sovietiniu laikotarpiu, kai meninės kūrybos samprata buvo subanalinta ir iškreipta, kaip ir rami meninė laikysena visame intensyvaus gyvenimo kelyje. Per ilgą savo gyvenimą Antanas Kučas dirbo įvairiose grafikos srityse, tačiau laiko tėkmė kaip didžiausią vertybę iškėlė jo apipavidalintas knygas, be šio dailininko kūrybos neįsivaizduojama XX a. antrosios pusės Lietuvos knygų grafikos raida. Jis buvo ir tarp pirmųjų ketvirtojo dešimtmečio lietuviškos knygos apipavidalintojų, kai dar tik tvirtinosi knygos, kaip vientiso meno objekto, samprata.Būdamas profesionalus knygos meno meistras ir žinovas, kūrybinės brandos metais dailininkas iliustravo daugelį lietuvių klasikinės literatūros leidinių, svariai papildančių lietuviškos knygos meno lobyną. Glaudžiai bendradarbiaudamas su leidyklomis, jis ne tik savo kūrybiniu darbu, bet ir patariamuoju žodžiu daug prisidėjo ir prie bendrosios lietuviškos knygos meninio apipavidalinimo kokybės. Klasikos principais paremtas jo požiūris į knygą kaip į harmoningą visumą, pagarba rašytojo tekstui neprarado aktualumo ir šiandien, nors dabartinė Lietuvos knyga pasižymi iki šiol nematyta įvairove. Be Antano Kučo kūrybos neįsivaizduojama ir XX a. lietuvių lakštinės grafikos raida. Tobulai įvaldęs įvairias grafikos, ypač medžio raižinio ir linoraižinio technikas, dailininkas sukūrė puikių estampų, kuriuose vyrauja jo pasaulėjautai artima lietuviško gamtovaizdžio, senojo kaimo ir jo žmogaus tema, įprasminta raiškiai individualia plastine kalba. Svarus dailininko indėlis ir į ekslibriso raidą. Kaip tik jis kartu su kitais Grafikos katedros dėstytojais supažindino studentus su šia sovietmečiu užmiršta smulkiosios grafikos šaka, skatino ją plėtoti, taip pat ir pats sukūrė daug įsimintinų knygos ženklų. Didelį įspūdį mokiniams paliko Antano Kučo pedagoginis darbas. Kartu su kolegomis jis keturiasdešimt metų rengė jaunuosius menininkus aukštosiose Lietuvos dailės ugdymo įstaigose, pirmiausia – tuometiniame Dailės institute Vilniuje, ir išugdė ištisą profesionalių knygos meistrų ir estampų kūrėjų kartą. Sovietinėje aplinkoje kuklia ir kartu oria laikysena dailininkas reprezentavo humanišką kultūrą ir visuomenę, pagarbą tradicijai ir žmogui, ir už tai pelnė savo mokinių šiltai tariamą Mokytojo vardą.Giliai įaugusi tolerancijos dvasia, pagarba kitaip mąstančiam tapo sektinu pavyzdžiu ne vienam jo auklėtiniui, vėliau įsitraukusiam į prasmingą jaunosios menininkų kartos ugdymo darbą. Ryškus Antano Kučo pėdsakas ir dailės gyvenimo kasdienybėje. Jis aktyviai sekė Lietuvos meninį gyvenimą, daug dėmesio skyrė dailininkų profesinei veiklai ir socialiniams klausimams. Ne vieną kadenciją buvo renkamas Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos, Grafikos sekcijos biuro nariu, kartu su kitais menininkais daug dirbo gerindamas Dailininkų sąjungos darbą, kaip Respublikinės vaizduoja mosios dailės tarybos narys organizavo parodas, peržiūras ir konkursus. Dailininkas taip pat buvo tuometinio Lietuvos TSR valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto, visuomeninės organizacijos „Prekybos ir pramonės rūmai“, leidyklų „Mintis“, „Mokslas“, „Šviesa“, „Vaga“ meno tarybų narys, nuolat kviečiamas į įvairiausių komisijų posėdžius, kitus su lietuvių grafikų veikla susijusius renginius. Ilgametės kūrybos kelyje Antaną Kučą lydėjo sėkmė. Dailininko darbai buvo eksponuoti Lietuvos, tuometinių TSRS respublikų parodose, užsienio šalyse – Čekoslovakijoje, Italijoje, Japonijoje, Jugoslavijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kt. 1965 m. dailininko darbai tarptautinėje Leipcigo knygos meno parodoje buvo apdovanoti sidabro medaliu, o Lietuvoje jo kūryba ne kartą įvertinta premijomis ir diplomais. Antanas Kučas buvo vienas iš nedaugelio dailininkų, prestižinius LTSR nusipelniusio meno veikėjo, LTSR liaudies dailininko, LTSR respublikinės premijos laureato vardus pelnęs ne už angažuotą laikyseną, bet už brandų kūrybinį darbą. [Iš Pratarmės]

ENThe artist Antanas Kučas (b. 1909 01 24 – d. 1989 01 10) is highly significant in the context of Lithuanian graphic arts of the 20th century as a respected and noble personality with an individual style and individual insight, shaped by his native country and the spirit of its culture. He is noted in the history of Lithuanian graphic arts as a devoted follower of folk art traditions, creator of masterful woodcut and linocut engravings and etchings in his own original style. His continuing teaching work is especially important. His deep understanding of folk art and the creative interpretation possibilities of it, which was passed on to the students, helped to mould the national Lithuanian graphic arts school of the second half of the 20th century, and his understanding of book art, based on classical tradition, laid a firm foundation for contemporary Lithuanian book art. Antanas Kučas as a personality and artist was nurtured by the surroundings and culture of Lithuania, but nearly all his creative and teaching work was performed during the Soviet period, in a time that was ideologically hostile towards creativity and in which climate influenced all areas of cultural and art life. Still the Soviet system restrictions didn’t change the artist’s ideas or his beliefs and he stayed faithful to humanistic values. Kučas’ creative style matured early, from the very beginning his work displayed a unique style, inspired by his home country, where he grew up, studied and lived, and the reworked folk art tradition became the central, distinctive feature of his creative work, displaying individual interpretation, aesthetic expression and vitality. Respect for the tradition and the creators of it, and perfection of execution remained the main feature of Kučas’ work even in the hostile Soviet times, when the meaning of creativity became cliched and skewed.All through his life Antanas Kučas applied himself to various areas of the graphic arts, but over time it was his book art that came to be considered the most significant. Without his work, the development of Lithuanian book art in the second half of the 20th century is inconceivable. During his long-lasting creative activity, spanning six decades, he designed and illustrated more than 250 various publications. At the height of his career he illustrated much of the classical Lithuanian literature contributing his own individual style to the treasure of Lithuanian book art. During the difficult post-war years, after which there was an ideological climate change, in the circumstances of restricted creativity and meagre printing possibilities, Antanas Kučas designed a few memorable publications. Outstanding works from this period include designs for the novel "Brička" by Aišbė (1947) and the book "A collection of Lithuanian Folk Songs" (Lietuvių liaudies dainų rinktinė) by Balys Sruoga (1949), displaying extensive knowledge of classical book layout and continuity of the interwar national art tradition. Antanas Kučas’ creative ideas came into full force during the years of his creative maturity, when he took upon working on the layouts of books by Lithuanian authors and folk tales collections connected to the home country and rural life – subjects close to the artist. The Lithuanian graphic art context was supplemented significantly by publications designed and illustrated by Kučas: Simonas Stanevičius’ "Fables" (Pasakėčios, 1959), Žemaitė’s "Daughter in Law" (Marti, 1964) and "Petras Kurmelis" (1976), Petras Cvirka’s collection of novels "Sunset in Nyka district" (Saulėlydis Nykos valsčiuje, 1967), Vincas Krėvė’s "Grandma’s troubles" (Bobulės vargai, 1968), Vincas Mykolaitis-Putinas’ "In the shadow of the altars" (Altorių šešėly, 1954 and 1987).These publications are fittingly included in the Lithuanian book art’s golden collection as examples of architectonic and harmonious books. Without them, Lithuanian book art of the second half of the 20th century would lack some of its outstanding traditional folk art features. The development of Lithuanian graphic arts is unimaginable without Antanas Kučas’ sheet graphic works. Using various techniques to perfection, especially woodcut and linocut, the artist created remarkably beautiful landscape etchings, in which themes close to artist’s insight – of Lithuanian nature, old village life and village people are etched using his individual expressive style. A large part of Antanas Kučas’ landscapes have become classic examples of Lithuanian graphic arts. In his best work of this theme, the harmonious connection between a man and nature, an array of emotions depicted and masterful etching technique prevails. Among the most impressive landscapes of his early period are: the concise and expressive woodcut "Village" (Bažnytkaimis, 1939), breathing the fresh air of spring and spacious print "Outside" (Lauke, 1942) and streaming with sunlight and peace "The Artist Outside" (Dailininkas gamtoje, 1943). The work of his mature period feature multiple plans, attention to entity and to details including: "Vilnius in spring" (Vilnius pavasarį, 1965) and "Vilnius through trees" (Vilnius pro medžius, 1966). [From the publication]