Psichikos sveikatos raštingumas. Problemos bei ryšys su sociodemografiniais veiksniais

LTĮvadas. Psichikos sveikatos raštingumas (PSR) – tai psichikos sveikatos būklių supratimas, padedantis jų prevencijai, atpažinimui ir gydymui. Dėl nepakankamo visuomenės išmanymo apie psichikos sutrikimus, jų atpažinimas, kreipimasis pagalbos ir gydymas vėluoja. Pavyzdžiui, JAV depresiją atpažįsta <50 proc. paauglių ir koledžo studentų. Buvo nustatyta keletas skirtingų sociodemografinių veiksnių, turinčių įtakos psichikos sveikatos raštingumo lygiui, įskaitant lytį, amžių, išsilavinimą ir žmogaus asmenybę. PSR bendroje populiacijoje išlieka itin žemo lygio. Būtina skubiai didinti moderniosios visuomenės informuotumą apie psichikos ligas, sutrikimus ir psichikos sveikatos raštingumą. Reikia atlikti kuo daugiau informatyvių PSR tobulinimo tyrimų ir geros kokybės mokslinių tyrimų, įvertinti visuomenės PSR lygį ir parengti visuomenės PSR gerinimo metodikas. Šios priemonės, didindamos ankstyvo psichikos sutrikimų nustatymo ir gydymo galimybę, gerintų visuomenės gyvenimo kokybę. 1997 m. A. Jorm pirmą kartą pavartojo psichikos sveikatos raštingumo (PSR) terminą, kad apibūdintų „žinias ir gebėjimus, padedančius atpažinti psichikos sutrikimus, juos valdyti ar užkirsti kelią“. Iki šiol atlikti PSR tyrimai parodė, kad daugelis žmonių nesikreipia pagalbos arba ją atideda dėl įvairių asmeninių ir struktūrinių kliūčių, tokių kaip baimė dėl stigmos ir diskriminacijos, susijusios su depresija; negeba atpažinti problemos simptomų, neturi žinių apie pagalbos prieinamumą, neieško tinkamų atsakymų bei pagalbos tiek iš šeimos, tiek iš draugų. Šioje literatūros apžvalgoje aptariama psichikos sveikatos raštingumo apibrėžtis, PSR svarba visuomenei bei ryšys su sociodemografiniais veiksniais.Tikslas − išanalizuoti psichikos sveikatos raštingumo apibrėžtį, jo svarbą visuomenei, kylančias problemas bei ryšį su sociodemografiniais veiksniais. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių šaltinių paieška, apžvalga bei analizė. Publikacijų paieška buvo vykdoma tarptautinėje medicinos duomenų bazėje PubMed. Paieška buvo atliekama pasitelkiant raktinius žodžius ir jų derinius: psichikos sveikatos raštingumas, sociodemografiniai veiksniai, pagalba sergant psichikos sutrikimu, psichikos sveikatos raštingumo svarba visuomenei. Rezultatai. Taikant teorinės analizės metodus, buvo surasta 100 publikacijų, atitinkančių įtraukimo kriterijus. 65 publikacijos buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų. Išvados. Psichikos sveikatos raštingumas labai svarbus ankstyvam psichikos sutrikimų atpažinimui ir intervencijai. Žemesnio išsilavinimo moterų, vyresnio amžiaus ir žemas mėnesines pajamas gaunančių žmonių psichikos sveikatos raštingumas yra žemesnis. Didinant psichikos sveikatos raštingumą, tikimasi formuoti palankų požiūrį į psichikos sveikatą, ugdyti psichikos sveikatos problemų suvokimą, akcentuoti kreipimosi pagalbos svarbą ir pamokyti ją rasti, pagerinti profesionalios pagalbos prieinamumą pirmuosius simptomus pajutusiems asmenims. Raktažodžiai: psichikos sveikatos raštingumas, sociodemografiniai veiksniai, pagalba sergant psichikos sutrikimu, psichikos sveikatos raštingumo svarba visuomenei. [Iš leidinio]

ENIntroduction: mental health literacy (MHL) is the understanding of mental health conditions that contribute to their prevention, recognition and treatment. Unfortunately, the public has a minimal awareness of mental disorders, which delays their recognition, seeking help and treatment. In the United States, for example, depression is recognized by <50% of adolescents and college students. Several different responsible factors have been identified, including gender, culture, age, educational qualifications, and personality traits. MHL in general remains at a relatively low level. There is an urgent need to improve awareness of mental illness and mental health literacy among the general population. Future research for improving MHL are required. Good quality research is needed to assess the level of PSR in society and to adapt appropriate methodologies to improve MHL in society. This will ensure early detection of mental disorders and allow for earlier recovery and improved quality of life in society. 1997 Jorm used the term mental health literacy (MHL) for the first time to describe “knowledge and beliefs about mental disorders that help to identify, manage, or prevent them”. Research by the MHL to date has shown that many people do not seek help or delay seeking help because of a variety of personal and structural barriers, such as fear of stigma and discrimination related to depression; they are unable to recognize the symptoms of problems; have no knowledge of the availability of assistance; do not seek appropriate answers and help from family, friends, physicians. This literature review will analise the definition of mental health literacy, emerging issues, importance to society and associations with sociodemographic factors.Aim: to select and analyze the literature provided by experts on the definition of mental health literacy, its importance to society, emerging issues and the relationship with people’s sociodemographic factors. Material and methods: scientific sources were searched, reviewed and analyzed. Publications were searched in the international medical database PubMed. The search was conducted using the following keywords and their combinations: mental health literacy, sociodemographic factors, help with mental disorder, the importance of mental health literacy to society. Results: using theoretical analysis methods, 100 publications meeting the inclusion criteria were found. A further 65 publications were rejected because they did not meet the inclusion criteria. Conclusions: mental health literacy is essential for early recognition and intervention in mental disorders. Women, people with lower education, older people, and people on low monthly incomes have a lower understanding of mental health literacy. Increasing mental health literacy about mental disorders is expected to promote the search for help with these disorders, facilitate first aid for others, and reduce delays between the first signs and symptoms and seeking help from a professional. Keywords: mental health literacy, sociodemographic factors, help with mental disorders, the importance of mental health literacy to society. [From the publication]