LTŠios disertacijos objektas – performatyvai – pasakymai, kuriais atliekamas ir kartu įvardijamas nekalbinis veiksmas. Darbo tikslas – išdėstyti performatyvų teoriją ir su ja susijusius pagrindinius šnekos aktų teorijos teiginius, atskleisti performatyvų teorijos ištakas ir išnagrinėti lietuvių kalbos performatyvus: jų ypatybes, požymius, vartojimo sąlygas, raiškos tipus. Darbe analizuojami ir rašytinės lietuvių kalbos tekstai (grožinė literatūra, kanceliariniai raštai, spauda), ir sakytinė lietuvių kalba (LR Seimo stenogramos, televizijos ir radijo laidos, lietuvių tautosaka, buitinė kalba). Pirmajame disertacijos skyriuje pateikiamos ir aiškinamos pagrindinės performatyvų teorijos sąvokos, nagrinėjami svarbiausi performatyvų teorijos teiginiai. Antrajame skyriuje nagrinėjama performatyvų teorijos kilmė, analizuojami performatyvų šaltiniai. Trečiajame – tiriamos gramatinės, leksinės ir pragmatinės lietuvių kalbos performatyvų ypatybės. Ketvirtajame skyriuje pateikiama performatyvų klasifikacija. Penktasis skyrius skirtas vienam iš svarbiausių pragmatinių performatyvų aspektų – šnekos akto dalyviams, o šeštasis – performatyvų raiškai. Disertacija ,,Teoriniai performatyvų pagrindai” galėtų būti naudinga teorinės kalbotyros, lekskografijos, lietuvių kalbos pragmatikos tyrėjams.
ENThe object of the thesis is performatives, i.e. utterances that perform and also name a non-linguistic act. The aim of the paper is to present the theory of performatives and the main related statements of speech act theory, to reveal the beginnings of the theory of performatives and analyze Lithuanian performatives: their particularities, characteristics, conditions of usage and types of expression. The work also analyzes written Lithuanian texts (fiction, clerical documents, press) and spoken Lithuanian (stenographs from the Parliament of the Republic of Lithuania, television and radio programmes, Lithuanian folklore and everyday language). The first chapter of the thesis presents and explains the main concepts of the theory of performatives and analyzes the main statements of the theory of performatives. The second chapter deals with the origin of the theory of performatives and the sources of performatives. The third chapter is devoted to the analysis of grammatical, lexical and pragmatic features of Lithuanian performatives. The fourth chapter presents the classification of performatives. The fifth chapter is devoted to one of the most important pragmatic aspects of performatives, namely, participants of speech act, while the sixth chapter deals with the expression of performatives. The doctoral thesis Theoretic Grounds of Performatives could be of use to the researchers of theoretical linguistics, lexicography and pragmatics of the Lithuanian language.