Kalbos redaktoriai: darbo prestižas, įtaka kalbai ir jaučiamos grėsmės

LTStraipsnyje analizuojamas kalbos redaktorių savo pačių darbo vertinimas, žiūrima, kaip juos veikia visuomenėje vyraujančios nuostatos, nagrinėjamas jų santykis su kalba. Per šiuos aspektus atsiskleidžia ir kalbos redaktorių kalbinės nuostatos. Analizuojama 10 kokybinių giluminių pusiau struktūruotų interviu su kalbos redaktoriais, redaguojančiais įvairių žanrų tekstus. Visos tyrimo informantės – moterys. Devyni interviu buvo paimti žodžiu, vienas – raštu. Analizės metodas – kokybinė interviu turinio analizė. Nustatyta, kad tyrimo dalyvės teigia jaučiančios viešojoje erdvėje vyraujantį kritišką, skeptišką požiūrį į kalbos redaktorius ir apskritai į kalbininkus. Taip pat redaktorės iš aplinkinių dažnai išgirsta netikslių savo profesijos vertinimų. Tačiau dauguma jų tokių vertinimų nesureikšmina, savo darbą atlieka į tai neatsižvelgdamos. Didžioji dalis tyrimo dalyvių jaučia darančios įtaką kalbai, prisidedančios prie jos kūrimo, nes net ir didelę redagavimo patirtį turinčios redaktorės nuolat susiduria su vis naujais reiškiniais. Dauguma tyrimo dalyvių teigia galinčios redaguoti laisvai, užsakovai ar tekstų autoriai jomis pasitiki, nevaržo jų sprendimų. Redaktorės taip pat teigia turinčios misiją kalbą turtinti, gryninti. Nedidelė dalis tyrimo dalyvių pasisakė, kad savęs kalbos kūrėjomis nelaiko – tik vykdo jau įtvirtintą kalbų politiką. Vienos redaktorės teigia siekiančios apriboti anglų kalbos įtaką, o kitos – mano, kad kitų kalbų įtaka yra natūralus reiškinys, pabrėžia, kad kalbą labiau skurdina per didelis siekis ją gryninti. Raktažodžiai: kalbos redaktoriai, kalbinės nuostatos, darbo prestižas, įtaka kalbai, grėsmės kalbai. [Iš leidinio]

ENThe object of this work is to analyse Lithuanian language editors‘ self-assessment of their own work, to see how they are influenced by societal attitudes, and to uncover their relationship to Lithuanian language. These aspects help to investigate the linguistic attitudes of Lithuanian language editors. This is analysis of 10 qualitative in-depth semi-structured interviews with Lithuanian language editors. The texts edited by the participants vary in their nature. All informants are women. Nine interviews have been conducted orally and one in writing. The method applied is qualitative content analysis of the interviews. It has been found that the informants of the study feel that there are critical, skeptical attitudes towards language editors and linguists in general in the public sphere. Editors also often hear inaccurate assessments of their profession from inner cycle. However, most of them do not take such attitudes seriously and do their work without taking them into account. It has been found that most of the informants feel that they contribute to the development of the Lithuanian language and that they influence the language. This is because even editors with extensive editing experience are constantly confronted with new phenomena. Most of the informants of this study have told they can edit freely, are trusted by clients or writers, and are not constrained making their decisions. Editors have also answered that they have a mission to enrich and purify language. A small number of informants of the study have told that they do not see themselves as language creators, but only as executors of the already established language policy.Some editors have indicated they want to stop the influence of English to Lithuanian, while others believe that the influence of other languages is a natural phenomenon, and stress that the language is impoverished by an excessive desire to purify it. Keywords: language editors, linguistic attitudes, job prestige, influence on language, threats to language. [From the publication]

• Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra : žurnalistų požiūris / Laima Nevinskaitė. Kalbos kultūra. 2009, 82, p. 173-189.
• Kalba ir galia. Kalbos redaktorių savimonė ir vaidmuo kalbos standartizavimo lauke / Eglė Jankauskaitė. Darbai ir dienos. 2021, t. 75, p. 47-62.
• Kalbos redaktoriai: iššūkiai, nuostatos ir motyvacija / Neringa Micutaitė, Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Lietuvių kalba. 2022, 17, p. 70-91.
• Leonas Gudaitis – kūrybiškas redaktorius, parengęs unikalų Lietuvos mokslo darbų istorijoje rinkinį / Danguolė Valančė. Darbai ir dienos 2023, t. 80, p. 123-140.
• Lietuvių kalbos idealai : kaip keitėsi geriausios kalbos idėja / sudarė ir redagavo Loreta Vaicekauskienė. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2017. 312 p.
• Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės / Miglė Keturkienė, Loreta Vaicekauskienė. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 31-52.
• Lietuvos kalbos redaktoriai kalbos standartizavimo ir kultūrinės produkcijos laukuose: konkuruojančių nuostatų derinimas / Eglė Jankauskaitė. Taikomoji kalbotyra. 2022, 17, p. 119-136.
• Oficialioji lietuvių kalba ir negyva kalba: žurnalistai apie bendrinę kalbą televizijoje ir radijuje / Loreta Vaicekauskienė. Darbai ir dienos. 2011, t. 55, p. 191-207.
• Redaktorių nuostatos: demokratijos poreikis / Jurgita Girčienė. Lituanistica. 2019, Nr. 2, p. 113-123.
• Tarmės socialinė vertė : Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos / Meilutė Ramonienė. Taikomoji kalbotyra. 2013, 2 1 html.