Molinių švilpynėlių balsai
LTMolinius švilpukus, kitaip tariant, mažąsias keramikos formas galima, be kita ko, laikyti specifine liaudies keramikos atšaka. Neturiu duomenų, kada tokie švilpukai atsirado Lietuvoje. Greičiausiai daug anksčiau nei tarpukariu, kada švilpukai buvo populiarūs, bene labiausiai Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Ketvirtajame dešimtmetyje būta ir puodžių kursų (1932 m. Viekšniuose ir 1936 m. Kaune), kuriuose buvo mokoma ir švilpukų lipdymo. Švilpukais buvo prekiaujama per atlaidus arba turguose. Švilpukų kolekcijų turi Lietuvos muziejai (M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“ ir kt.). Švilpukus lipdė patys puodžiai arba jų šeimų nariai. Jų figūrėlėms buvo naudojami gerai pažįstamų gyvūnėlių pavidalai: paukštelių, arkliukų, avinėlių ir pan. Dekoruojami panašiai kaip ir moliniai indai – ryškiaspalve glazūra, analogiška molinių indų puošybai. Ornamentai irgi primena indų dekorą. Pavartę XX a. II pusės, ypač pirmųjų, 6–7 dešimtmečių, respublikinių liaudies dailės parodų katalogus, matome, kad švilpukų jose būta nedaug. Jų padaugėjo devintajame dešimtmetyje ir vėliau. [...]. [Iš straipsnio, p. 15]
