Rojaus gardas. Aptverto anapusinio pasaulio vaizdiniai mitologijoje

LTKeliuose pastaruosiuose autoriaus straipsniuose (Razauskas 2019a, c; 2020, 2022) buvo pristatyta ir nagrinėta mitinė kosmogonija aptveriant, t. y. pasaulio 'sutvėrimo tvora' ir 'aptverto' pasaulio vaizdinys, šiuo atžvilgiu pateisinantis ir paties žodžio 'sutvėrimas' kosmogoninę reikšmę. Pirmajame iš jų plėtojama piliakalnių pylimo ir pilių statybos sąsaja su kosmogonija, taip įtaigiai iškelta Gintaro Beresnevičiaus. Antrajame konkrečiais pavyzdžiais parodoma, jog pasaulis gali būti įsivaizduojamas kaip visa apimantis kosminis aptvaras, kurio vidus atstoja „šiapus“, o išorė „anapus“. Taigi šiapusinį pasaulį nuo anapusinio skirianti savotiška kosminė tvora. Savo ruožtu, žiūrint iš „anos“ pusės, lygiai taip pat aptvertas yra anapusinis pasaulis, irgi būdingai suvokiamas kaip aptvaras. O pilies, miesto, sodo ir pasaulio kaip 'gardo' vaizdinys ir apibūdinimas aptartas paskutiniajame iš minėtų autoriaus straipsnių. Dabar, remdamiesi visų pirma baltų bei artimiausių giminiškų tradicijų duomenimis, apžvelgsime anapusinio pasaulio vaizdinius, paremtus atitinkamai gyvulių aptvaro (gardo, diendaržio, tvarto) ir augalų aptvaro (irgi „gardo“, daržo, sodo) įvaizdžiais. Pakeliui bus trumpai aptartas ir vietovardis 'Raigardas'. Straipsnį sudaro trys dalys, iš kurių pirmojoje nagrinėjamas anapusinį pasaulį menantis „gyvulių gardo“ įvaizdis, antrojoje – galimos 'Raigardo' sampratos, o trečiojoje – aptverto sodo („augalų gardo“) įvaizdis. Visi asmenvardžiai straipsnyje rašomi lietuviškai, nelietuviškų asmenvardžių rašyba kitomis kalbomis atskiru sąrašu pateikta straipsnio pabaigoje. Esminiai žodžiai: anapusinio pasaulio (rojaus) įvaizdžiai: gardas, daržas, sodas; Raigardas; lietuvių mitologija. [Iš leidinio]

ENSeveral articles by the author was already published recently on the mythical image of the world as cosmic enclosure, as fencedaround and created namely by fencing (cf. Lith. 'su-tvėrimas' ‘fencing’ and ‘creation by fencing, world creation, cosmogony’). On the social level, every settlement (homestead, town, citadel, city) can be conceived as an embodiment of this mythical worldenclosure representing self-contained microcosm. One of the vivid examples of such a world-image is the Germanic Midgard (*'midja-gardaz' ‘world’ >Gotic 'midjun-gards', Old Norse 'mið-garðr', Old English 'middan-geard', etc.) which, with its Baltic connotations, was examined recently in the special article. Thus, the world can be represented as an all-embracing cosmic enclosure, a kind of a hudge fenced-in yard, whose inside amounts to the “this world”, and the outside, to the “beyond”, with particular cosmic fence between them. Furher on, this same fence, when looked from the other side, can be conceived as enclosing the “other world” as well. Anyway, the beyond is regularly represented as an enclosure too. This time, with refference to the Baltic and some akin traditions, with inevitable comparative data whatever, the image of the enclosured paradise is dealt with. Firstly – the paradise as fenced around pasture, a kind of pen, and the souls in it as herd (of sheep, for example), and the god of the dead as their shepherd, or pastor. This kind of paradise can be dedected under the Lithuanian oikonym 'Rai-gardas', by the way.Secondly, the paradise as fenced around garden, like the very 'paradise', Old Iranian 'pairidaēza', namely ‘enclosured, fenced around place, enlosure’. (Cf. both meanings, ‘garden’ and ‘pen’, in derivatives of the same Indo-European noun *'ghor-dhos / *ģhor-dhos' ‘enclosure, ring-fence’, as English 'garden' and Lithuanian 'gardas' ‘pen’.). Keywords: images of the beyond: pen, garden, paradise; oikonym Lith. 'Raigardas'; Lithuanian mythology. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics