Lingvistinės estetikos misticizmas tarp mąstymo ir poezijos paribių: Aldricho ir Blake’o atvejis

LTŠiame straipsnyje lyginamuoju aspektu analizuojama žmogiškosios patirties ir jos kalbinės išraiškos problema: kaip šią problemą sprendžia mistikai, lingvistikos specialistai ir estetikos tyrinėtojai. Pagrindinis straipsnio leitmotyvas yra parodyti, jog kalbos ribotumas paradoksaliai gali padėti išreikšti tai, kas yra virš būties išraiškos. Simbolinė kalba, poezija bei kalbos ribos yra kertiniai aspektai bandant kalbėti tai, kas neištariama. Tiek estetikas Virgilis C. Aldrichas, tiek airių poetas ir dailininkas Williamas Blake’as pastebi kalbines mąstymo ribas, vienas pasitelkia vaizduotę ir kūrybą, kad tai įveiktų, kitas – estetiką ir religiją. Esminiai žodžiai: misticizmas, komparatyvistinė estetika, mistinė estetika, lingvistinė estetika, Virgil C. Aldrichas, Williamas Blake’as, simbolinė kalba. [Iš leidinio]

ENThis article analyzes the problem of human experience and its linguistic expression in a comparative aspect: how mystics, linguists and aesthetics researchers solve this problem. The main leitmotif of the article is to show that the limitations of language can paradoxically help to express what is above the expression of being. Symbolic language, poetry, and the boundaries of language are key aspects in trying to speak the unspoken. Both the aesthetician Virgil C. Aldrich and the Irish poet and painter William Blake notice the linguistic limits of thinking, one using imagination and creativity to overcome it, the other aesthetics and religion. Keywords: mysticism, comperative aesthetics, mystical aesthetics, linguist aesthetics, Virgil C. Aldrich, William Blake, symbolic language. [From the publication]