M. K. Čiurlionio tapybiniai ieškojimai modernistinės dailės lyderių aplinkoje

LTStraipsnis skirtas pirmiausia antrajame Čiurlionio tapybinės evoliucijos etape išryškėjusių sąsajų su įvairiomis modernistinio meno srovėmis tyrinėjimui ir jų abstrakcijos kryptimi evoliucionuojančių lyderių – Hilmos af Klint, Vasilijaus Kandinskio, Kazimiro Malevičiaus, Františeko Kupkos, Pauliaus Klee, Pieto Mondriano ir Luigi Russolo – tapybos lyginamajai analizei. Ypatingas dėmesys tyrime sutelkiamas į neklasikinės meno filosofijos, teosofijos bei didžiulį populiarumą įgavusių orientalistinių idėjų poveikiui Čiurlionio ir minėtų dailininkų kūrybai. Detaliai aptariamos jiems būdingos glaudesnių tapybos ir muzikos sąsajų paieškos, kurios tiesiogiai siejosi su nutolimu nuo realistinio pasaulio atspindėjimo ir meninės kalbos abstraktėjimu. Tyrime prieinama išvados, kad, ieškojęs naujų meninės išraiškos priemonių, Čiurlionis iš tikrųjų buvo vienas iš pirmųjų Vakarų tradicijos dailininkų, kuris kelyje į savo „muzikalios tapybos“ koncepcijos sukūrimą eksperimentuodamas atskleidė abstrakcionizmo, poetinio siurrealizmo ir metafizinės tapybos galimybes. Tačiau Čiurlioniui būdingas universalizmas, nepaisant akivaizdaus sąlyčio su minėtomis kryptimis, objektyviai neatitiko tuometines magistralinės modernistinio meno skaidymosi į įvairias sroves tendencijos.Ir galiausiai, netrukus po aptarto intensyvių modernistinių ieškojimų tarpsnio, Čiurlionio kūrybą stipriai paveikė priešinga internacionaliniam modernizmo stiliui suartėjimo su lietuvių liaudies meno tradicijomis tendencija, kuri jam iškėlė kitus tiesiogiai su tautinio atgimimo ideologija susijusius kūrybos uždavinius. Esminiai žodžiai: Čiurlionis, modernizmas, abstrakcionizmas, teosouja, orientalizmas, tapybos ir muzikos sąveika, Hilma af Klint, Vasilijus Kandinskis, Kazimieras Malevičius, Františekas Kupka, Paulas Klee, Pietas Mondrianas, Luigi Russolo. [Iš leidinio]

ENThe article is devoted primarily to the study of the connections with various currents of modern art that emerged in the second stage of Čiurlionis’ pictorial evolution and to the comparative analysis of the paintings of Hilma af Klint, Wassily Kandinsky, Kazimir Malevich, František Kupka, Paul Klee, Piet Mondrian and Luigi Russolo, the leaders evolving in the direction of the abstract art. The research is especially focused on the influence of non-classical philosophy of art, theosophy and the highly popular Orientalist ideas on the work of Čiurlionis and the above-mentioned artists. In detail are discussed their characteristic quests for closer connections between painting and music, which was directly related to the distancing from the realistic reflection of the world and the increasing abstraction of artistic language. In the course of the research, it should be concluded that Čiurlionis, in his search for new means of artistic expression, was indeed one of the first artists in the Western tradition who, while experimenting on the way to the creation of his concept of “musical painting”, revealed the possibilities of abstractionism, poetic surrealism and metaphysical painting. However, the universalism inherent to Čiurlionis, despite the obvious contact with the above-mentioned movements, did not objectively correspond to the actual tendency of modern art to split into different currents.Finally, shortly afer the discussed period of intensive modern art quests, Čiurlionis’ work was strongly influenced by the tendency of converging with the Lithuanian folk art traditions, contrary to the international style of modernism, which posed other tasks of his work directly related to the ideology of national revival. Keywords: Čiurlionis, Modernism, Abstract art, theosophy, Orientalism, interaction between painting and music, Klint, Kandinsky, Malevich, Kupka, Klee, Mondrian, Russolo. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Menotyra / Arts