Antropoceno problematikos recepcijos savitumas B. Latouro ir E. Coccia koncepcijose

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į dviejų įtakingų dabartinių prancūzų mąstytojų – Bruno Latouro ir Emanuelio Coccia – teorijas, kuriose ryškėja naujos konceptualios teorinės prieigos sprendžiant aktualiausias antropocentrines problemas. Jo pradžioje pirmiausia glaustai aptariamos esminės priežastys, keliančios grėsmę ne tik žmogaus, bet ir kitų biologinių ir gyvų organizmų rūšių išlikimui. Išryškindami šiuolaikinio kapitalizmo raidą, kurioje įsivyrauja totalaus suprekinimo veiksniai, Latouras ir Coccia pabrėžia su modernaus subjekto įsitraukimu į gamtos ir kultūros skirties terpę susijusias aktualėjančias ekologines grėsmes. Iš čia kyla dėmesys Gajos gyvybinėms simbiozės idėjoms, kurios skatina kurti naujas santykių su aplinka ir tarprūšinės individų komunikacijos formas, ryžtingai persvarstant žmonijos ir jos gyvenamos planetos ateities perspektyvas. Žvelgiant mitologizuota Gajos prasme ir mitui susilietus su filosofinės antropologijos savivoka, atsiveria naujos erdvės žmogaus kūrybinei vaizduotei, padedančiai įtvirtinti visuomenėje pozityvias vertybes ir idealus. Mitopoetinė žmogaus mąstysenos galia teikia galimybę adekvačiau suvokti sparčiai gilėjančią geologinės aplinkos krizinę situaciją ir pajungti kūrybinę vaizduotę, aktyvesnių veiklos modelių paieškai. Straipsnio autorė, remdamasi pagrindinių tyrinėjamų autorių tekstų analize, išryškina Latouro ir Coccia „Anthropos“ koncepcijų metamorfozes, kurios pagrindžia gamtoje egzistuojančią bioorganizmų tarprūšinę vienovę ir įtraukia žmogų į ekologiniu požiūriu perspektyvesnius santykius su supančio gamtos pasaulio gyvybės formų įvairove. Esminiai žodžiai: antropocenas, Gajos teorija, gamtos ontologija, B. Latour, E. Coccia, ekosistemos tinklaveika, įsižeminimas, metamorfozė, mitas. [Iš leidinio]

ENThe article focuses on the philosophical theories of Bruno Latour and Emanuele Coccia, which reveal new conceptual theoretical approaches to solving the most pressing anthropocentric problems. At the beginning, the main reasons that threaten not only human but also other biological species and their survival are first briefly discussed. By highlighting the evolution of modern capitalism, in which the planet’s oppressive factors predominate, Latour and Coccia elevate the involvement of the modern subject in a medium of natural and cultural vary. This is where their inherent focus on Gaya’s vital ideas of symbiosis emerges, which encourages the development of new forms of relationships with the environment and interspe-cies between individuals communication, considering future perspectives. Looking at the mythologized meaning of Gaya and merging the myth with the self-awareness of philosophical anthropology opens up new spaces for the creative imagination of man, which helps to establish the values of society. Mitopoietic power provides an opportunity to reflect on the crisis situation in the geological environment and to connect the imagination, to transform the creative consciousness into a social imagination in search of more active patterns of action. The article highlights the metamorphoses of Latouro and Coccia’s Anthropos, which substantiate the interspecific unity of bioorganisms in nature and involve man in his new relationship with the world. Keywords: anthropocene, Gaia theory, natural ontology, B. Latour, E. Coccia, ecosystem networking, grounding, metamorphosis, myth. [From the publication]