Kernavės „Perkūno“ semantikos vietinis ir tarpkultūrinis kontekstas

LTStraipsnyje, pasitelkus muziejų eksponatus, ikonografijos ir naratyvinius šaltinius, dailės istorijos ir archeologijos, folkloro duomenis bei tipologinę komparatyvinę formos, funkcijos, ikonografijos ir semantikos analizę, dekonstrukciją ir rekonstrukciją, nagrinėjama Kernavės „Perkūno“ bronzos skulptūrėlės formos ir turinio, kilmės, analogijų ir vietinio kultūrinio kontekstualumo problema. Visi Lietuvoje žinomi senieji Perkūno atvaizdai yra abejotinos kilmės, abejotino autentiškumo ir abejotino tapatumo su Perkūnu. Autorius kritiškai kvestionuoja Lietuvos mokslo minties raidoje įsivyravusią vienareikšmę „Kernavės Perkūno“ semantikos ir stilistikos, kaip krikščioniškos romaninės importinės žvakidės, atsitiktinai atgabentos iš Vokietijos Saksonijos, ir nesusijusios nei su Perkūnu, nei su vietos kultūra, interpretaciją. Atskleidžiamas jos semantikos artimumas neišlikusiai kitai įvežtinei (iš Vakarų Europos) Kauno „Perkūno namų“ Perkūno skulptūrėlei bei kitiems Lietuvoje žinomiems seniesiems Perkūno atvaizdams. Remiantis nagrinėjamų atvaizdų atributais, iškeliama hipotezė apie gerokai senesnę, nei krikščioniška, galimai keltišką šios ir kitų Lietuvoje buvusių Griausmavaldžio skulptūrų ir grafinių atvaizdų ikonografijos kilmę, jos ryšį su Antikine tradicija (graikų, romėnų, keltų) bei jų semantikos akulturaciją ir adaptaciją vietinėje Perkūno kulto tradicijoje. Esminiai žodžiai: Kernavės Perkūno semantika, Perkūno namai, Griausmavaldis, Romaninė dailė, Antikos dailė, keltų menas, senovės baltų religija. [Iš leidinio]

ENThe article examines the content, origin, analogies and local cultural significance of the Kernavė Perkūnas bronze sculpture analysing museum exhibits, iconographic and narrative sources, art history, archeology and folklore data. The typological comparative analysis of form, function, iconography and semantics of investigated artefacts and also deconstruction and reconstruction is applied. The problems of the content of the bronze sculpture of “Perkūnas from Kernavė”, its origin, analogies and local cultural contextuality are analyzed. All ancient images of Thundergod in Lithuania are of dubious origin and authenticity, and of dubious identity with the Thundergod. The author critically questions the unambiguous interpretation of the semantics and function of „Perkūnas from Kernavė“ which prevailed in the Lithuanian scientific thought. It was interpreted as a Christian Romanesque imported candlestick, accidentally brought from German Saxony and unrelated to regional culture and Baltic Thundergod Perkūnas. Its cultural proximity to another imported from Western Europe artefact of the Perkūnas sculpture from Kaunas Perkūnas House and other well-known images of Perkūnas is revealed. Based on the comparative analysis of the attributes of analyzed images, a hypothesis is raised about the much older origin of their iconography and its association with the Antique tradition (Greek, Roman, Celtic) and their local acculturation in Lithuanian religious-cultural life. Keywords: semantics of Perkūnas from Kernavė, Perkūnas from Perkūnas’ house in Kaunas, Thundergod, Romanesque aplied art, Antique art, Celtic art, religion of ancient Balts. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts
• Archeologija / Archaeology