LTPastaruoju metu autoriaus jau buvo paskelbti keli straipsniai, kuriuose pristatyta ir nagrinėta mitinė kosmogonija aptveriant, t. y. pasaulio 'sutvėrimo tvora' vaizdinys, pateisinantis ir paties žodžio 'sutvėrimas' kosmogoninę reikšmę. Šiuo atveju pasaulis įsivaizduojamas kaip visa apimantis kosminis aptvaras, kurį socialinėje tikrovėje įkūnija kiekviena žmonių gyvenvietė, telkianti savyje daugiau mažiau uždarą bendruomenę (pilis, miestas, 'gardas'). Dabar prie aptartų pavyzdžių ketiname prišlieti germaniškąjį „pasaulio gardo“ įvaizdį (kaip sen. islandų miðgarðr ’pasaulis’ bei kt.) ir panagrinėti kai kurias jo archajines baltiškas sąsajas. Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje pristatomas lietuvių žodis 'gardas', jo senoji reikšmė ’miestas’ ir kalbinė aplinka, o antrojoje einama prie antraštinės temos nagrinėjimo. Visi asmenvardžiai straipsnyje rašomi lietuviškai, asmenvardžių rašyba kitomis kalbomis atskiru sąrašu pateikta gale. Esminiai žodžiai: gardas, Midgardas, aptvertas pasaulis, pasaulio sutvėrimas, mitinis pasaulėvaizdis, baltų mitologija. [Iš leidinio]
ENSeveral articles by the author was already published recently on the mythical image of the world as cosmic enclosure, as fencedaround and created namely by fencing (cf. Lith. 'su-tvėrimas' ’fencing’ and ’creation by fencing, world creation, cosmogony’). On the social level, every settlement (homestead, town, citadel, city) can be conceived as an embodiment of this mythical worldenclosure representing self-contained microcosm. is time, the Germanic sample (as that of Germanic *'midja-gardaz' ’world’ >Gotic 'midjun-gards', Old Norse 'mið-garðr', Old English 'middan-geard', etc.) is added to the previously examined cases and its immediate Baltic connections are surveyed. On the one hand, the Old Norse 'garðr' ’enclosure, court, yard’ (as well as Gotic 'gards', English 'yard' etc.