Žemaitija ir žemaičiai pasirinktuose XIX a. tekstuose lenkų kalba

LTKaip matyti iš surinktos medžiagos, visuose išanalizuotuose XIX a. tekstuose lenkų kalba (kelionių aprašymai, memuarai, enciklopedijos ir žodynai) galima rasti senosios istorinės Žemaitijos įvaizdžių. Autoriai kalba apie Žemaitijos kunigaikštystės istoriją, santykius su kryžiuočiais, mini nusipelniusias regionui gimines ir asmenybes. Žemaitija dažnai pristatomą kaip Lietuvos arba Lenkijos (Žečpospolitos) sritis, tačiau nedera pamiršti autorių dėmesio jos savitumui: atributikai, susijusiai su politinio-ekonominio savarankiškumo atmintimi (savas herbas, vėliava), kalba ir tradicijomis. Žemaičiui būdingas kovingumas, religingumas, drąsa, nepasidavimas, tikėjimas ir stiprybė. Nevienareikšmiškai pozityvūs jo charakteristikos bruožai yra gudrumas ir užsispyrimas. Beveik visi lenkų kalbos šaltiniai remiasi Lenkijos ir Žemaitijos bendra praeitimi: bajoriška, patriotine, ištikima tradicijai; liaudis dažnai idealizuojama. Kelionių aprašymai pro dabarties prizmę prikeldavo praeities vaizdinius ir kurdavo naują žemaičių patriotizmo modelį, susijusį su tautiniu kultūriniu judėjimu. Autorių-keliautojų Žemaitijos vizijos kartais skirdavosi, kartais sutapdavo, bet nuolat plėtojo dialogą. Lenkų-lietuvių-žemaičių kultūroje dar gyvavo paralelinis santykis tarp lietuvių ir lenkų tautinių tradicijų“. Nors žlugo bendra valstybė - Abiejų Tautų Respublika, bet liko kultūra, kultūros reikšmių polilogas, puikiai žinomas ir suprantamas visų buvusios bendros valstybės narių. Rusijos imperijai valdant, kultūros išsaugojimas liko esminiu pilietiniu uždaviniu, tačiau suprantamu skirtingais etniniais būdais. Užgrūdinti istorijos sūkuriuose, žemaičių kultūrininkų įpėdiniai XIX ir XX a. kryžkelėje savo ateitį susiejo su etniniu paveldu ir tapo svarbiu lietuvių tautinio atgimimo židiniu. [Iš straipsnio, p. 95]

ENThe paper focuses on the image of Žemaitija and its people in 19th-century Pohsh h- terature. By drawing on sources obtained from fiction and non-fiction (stories, poems, travel Eterature, lexicographical and encyclopaedic data), it aims to show how Žemaitija and the Žemaitijans are depicted in various writings by Pohsh authors. The writings (travel accounts, memoirs, encyclopaedias and dictionaries) contain images of old historical Žemaitija, referring to the history of the Duchy of Žemaitija, relations with the Teutonic Order, and prominent famihes and personaEties in the region. Žemaitija is often presented as a part of Lithuania or Poland (the Commonwealth), but with its own distinguishing features: symbols reminiscent of its political and economic sovereignty (coats of arms, flag and currency), language, religion and traditions. The Žemaitijans are depicted as brave, religious and strong-willed people, who are ready to fight and never give up; however, their cunning and stubbornness may evoke ambivalent feelings. Almost all Polish sources refer to the common history of Poland and Žemaitija: their relation to the nobility, their patriotism and their faithfulness to tradition; the people of Žemaitija are idealised.Past events were often evoked through the present in travel accounts, thus showing a new model of Žemaitijan patriotism based on a national and cultural movement. Images of Žemaitija presented by travel writers could vary, but they were always dialogic. Although the Commonwealth of the Two Nations collapsed, its culture remained, and the polylogue of cultural meanings (B. Speičytė) is well-known, and appreciated by all members of the former joint state. During the times of the Russian Empire, the preservation of culture was an urgent task, but it was understood in different ethnic ways. In facing the difficult history of the 19th and 20th centuries, the descendants of cultural activists in Žemaitija associated their future with the ethnic heritage, and contributed significantly to the Lithuanian national revival. [From the publication]

• Mitų ir poezijos žemė: Lietuva lenkų literatūroje / Algis Kalėda. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. 278 p.
• Poetinės kultūros formos : LDK palikimas XIX amžiaus Lietuvos literatūroje / Brigita Speičytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 421 p.