LTTapatybinės ir kalbinės nuostatos, vietos gyventojų kultūrinė atmintis, istorinių ir politinių virsmų patirtys taip pat skatina (arba neskatina) vartoti vieną ar kitą kalbinį variantą. Kalbinis kraštovaizdis atspindi tam tikrame areale vartojamų kalbų repertuarą, jų santykius ir vietos žmonių sąsajas su aplinka. Pabrėžtina, kad nuo šių ryšių labai priklauso, su kokia kultūrine (plačiąja prasme) bendruomene – regiono ar šalies – tapatinasi gyventojai. Tai ypač svarbu tautiniu požiūriu mišriose ir ne kartą savo valstybinę priklausomybę keitusiose vietose. Todėl ketvirtajame antrojo skyriaus poskyryje (žr. 'Tarminiai (kalbiniai) variantai ir kalbinis kontekstas: vietiškumo akcentai kalbiniame kraštovaizdyje'. Autorė – Violeta Meiliūnaitė) analizuojami didesnių Šalčininkų r. gyvenviečių (miestų ir miestelių: Šalčininkų, Eišiškių, Baltosios Vokės, Jašiūnų ir Dieveniškių) gatvių pavadinimai. Tiriama, kokį aptariamųjų vietovių integravimosi į artimą regioną, valstybę ar platesnį geografinį kontekstą atskleidžia gatvėvardžiai. [...]. [Iš Įvado]