Žemaičių atminties kultūros herojai XX a. tarpukario Lietuvoje

LTXX a. tarpukario Lietuvoje formavosi regioninė Žemaitijos/žemaičių atminties kultūrą su savo herojais, kurių paskirtimi buvo tarnauti žemaitiškos tapatybės reprezentavimui, konstravimui ir jos įtvirtinimui. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą kokios asmenybės tapo žemaičių atminties kultūros herojais. Įsivaizduojamame nacionaliniame herojų panteone Tarpukario Lietuvoje buvo dvi asmenybės, kurios buvo paženklintos joms priskiriama žemaitiška tapatybe – vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) ir istorikas Simonas Daukantas (1793-1864). Šių asmenybių žemaitiškumas buvo siejamas su jų kilme iš Žemaitijos, vartota žemaičių tarme, gyvenimu ir veikla Žemaitijoje. Nacionaliniame herojų panteone šios asmenybės atsidūrė dėl joms priskiriamų išskirtinių nuopelnų XIX a. lietuvių tautiniame judėjime. Įtvirtinant M. Valančiaus ir S. Daukanto kaip nacionalinių herojų vaizdinius jų regioninė žemaitiška tapatybė nebuvo nutylima, tačiau pirmiausia akcentuota jų lietuviška tapatybė – tokiu būdu pabrėžiant jų nuopelnus visai lietuvių tautai ir išryškinant jų vaidmenį lietuvių tautos istorijoje. Tarpukario Lietuvoje žemaitiškos tapatybės reprezentavimui ir žemaitiškos savimonės stiprinimui reikėjo herojiškų istorinių asmenybių, kurios galėtų tarnauti pavyzdžiu patvirtinančiu žemaitiškos tapatybės realumą ir savo nuopelnais lietuvių tautai keltų žemaičiams pasididžiavimą.Tokiam vaidmeniui tiko nacionalinių herojų panteone jau esančios ir žemaitiška tapatybe paženklintas M. Valančiaus ir S. Daukanto asmenybės dėl kurių žemaitiškumo ir reikšmingo vaidmens tautos istorijoje nebuvo abejonių. Į M. Valančiaus ir S. Daukanto vaizdinių aktualizavimą ir įtvirtinimą atminties kultūroje aktyviai įsitraukė žemaičių visuomenės veikėjai. Pastarieji siekė, kad M. Valančiaus ir S. Daukanto įamžinimo metu būtų pabrėžiamas jų žemaitiškumas. Šių asmenybių įamžinimui daug dėmesio skirta Žemaitijoje. Tai, kad M. Valančiaus ir S. Daukanto įamžinimo iniciatyvos sėkmingiausiai buvo įgyvendintos Žemaitijoje, galime laikyti patvirtinimu, kad žemaičių visuomenei jie tapo pagrindiniais atminties kultūros herojais. Tokiu būdu M. Valančius ir S. Daukantas vienu metu buvo dviejuose įsivaizduojamuose herojų panteonuose – nacionaliniame ir regioniniame žemaitiškame. [lvb.lt]

ENIn the 20th century in interwar Lithuania, a regional Žemaitija/Žemaitijan memory culture formed, together with its heroes, of which the purpose was to help the representation, construction and consolidation of the Žemaitijan identity. The article tries to answer the question which personalities became heroes of the Žemaitijan memory culture. The imaginary national pantheon of heroes in interwar Lithuania had two personalities who were distinguished by their Žemaitijan identity: Bishop Motiejus Valančius (1801-1875), and the historian Simonas Daukantas (1793-1864). The Žemaitijan identity of these personalities was associated with their origins in Žemaitija, their use of the Žemaitijan dialect, and their life and activities in Žemaitija. These personalities found themselves in the national pantheon of heroes because of the exceptional value accorded to them in the Lithuanian national revival in the 19th century. In establishing the image of Valančius and Daukantas as national heroes, their regional Žemaitijan identity was not suppressed, but their Lithuanian identity was emphasised first of all, thus emphasising their value to all the Lithuanian nation, and highlighting their role in its history.The representation of the Žemaitijan identity and the strengthening of Žemaitijan self-awareness in interwar Lithuania required heroic historic personalities who could serve as examples confirming the reality of the Žemaitijan identity, and raise the pride of Žemaitijans to the Lithuanian nation on their merit. The personalities of Valančius and Daukantas, who were already present in the pantheon of national heroes and marked with the Žemaitijan identity, were suitable for such a role. Žemaitijan public figures were actively involved in the actualisation and consolidation of the images of Valančius and Daukantas in the memory culture. They sought to emphasise their Žemaitijan origins at commemorations of Valančius and Daukantas. Much attention has been paid to the perpetuation of these personalities in Žemaitija. The fact that the initiatives commemorating them were most successfully implemented in Žemaitija can be considered as confirmation that they became the main heroes in the memory culture of Žemaitijan society. In this way, Valančius and Daukantas were simultaneously in two imaginary pantheons of heroes, the national pantheon and the regional Žemaitijan pantheon. [From the publication]

• Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo / Vytautas Merkys. Vilnius : Mintis, 1999. 817 p.
• Pilėnai ir Margiris : istorija ir legenda / Darius Baronas, Dangiras Mačiulis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. 644 p.
• Regioninės atminties raiška Lietuvoje 1918–1940 metais: du Žemaitijos atvejai / Dangiras Mačiulis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2020, t. 27, p. 74-89.
• Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905-1944 m. pavyzdžiu : disertacija / Tomas Petreikis. Vilnius, 2014. 1 pdf (400 p.).
• Žemaičiai : XX a. - XXI a. pradžia / Petras Kalnius. Vilnius : Mintis, 2012. 444 p.