Tradicinių patarmių skvarba: sintaksiniai lituanizmai Rodūnios apylinkių lenkų kalboje

LTKalbos variantai ir kalbos raida apskritai dažnai nesutampa su valstybių sienomis. Kalbų kontaktų sąlygomis neišvengiami ir kalbų mišimo bei kaitos atvejai. Vienas iš jų – sintaksiniai lituanizmai lenkų kalboje – aptariami ketvirtajame pirmojo skyriaus poskyryje (žr. 'Tradicinių patarmių skvarba: sintaksiniai lituanizmai Rodūnios lenkų kalboje'. Autorė – Nijolė Tuomienė). Jame nagrinėjama XX a. pabaigoje surinkta kalbinė medžiaga iš daugiakalbių Ródūnios apylinkių. Šiuo metu – tai buvusi, dabar jau visiškai sunykusi lietuviška sala, Baltarusijoje, Varanavo r. Šiame studijos poskyryje aptariami specifiniai ten vartojamos vietinės lenkų kalbos sintaksės bruožai. Analizė patvirtino tendenciją, kad apylinkėse pasyviai vartota (ar tebevartojama) lietuvių kalba yra palikusi ryškių pėdsakų sudėtingoje vietinės lenkų kalbos linksnių vartojimo ir sintaksinių konstrukcijų sistemoje. Aptiktos net kelios sintaksinių lituanizmų rūšys. Tyrime konstatuojama, kad konstrukcijų jest ‘yra’ (brus. ёсць) ir dalies arba neapibrėžto kiekio kilmininko atsiradimą vyresniosios kartos lenkų kalboje paskatino lietuvių kalba. Kalbėtojai vartoja sintaksinius derinius, kuriuos paraidžiui yra išsivertę iš lietuvių kalbos. Analizė parodė, kad dvikalbis ir trikalbis jų atstovas galėjo pats „pasidaryti“ atitinkamų sintaksinių junginių ar gramatinių formų visose savo vartojamose kalbose. Neslaviškų junginių buvimas Rodūnios apylinkių lenkų kalboje patvirtina tai, kad ši slavų kalbos atmaina buvo išmokta vėliau ir funkcionuoja tik sakytine forma. O joje atsiradę tarmei būdingų bruožų – tai ne lenkų tarmių specifika, o skoliniai iš lietuvių ir baltarusių kalbų. [...]. [Iš Įvado]