Tradicinių patarmių bruožų evoliucija: dzūkavimo pokyčiai Varėnos geolekto plote

LTStebimojo laiko paradigma aptariama ir trečiajame pirmojo skyriaus poskyryje (žr. 'Tradicinių patarmių bruožų evoliucija: dzūkavimo pokyčiai Varėnos geolekto zonoje'. Autorė – Danutė Valentukevičienė). Čia, remiantis geolingvistikos ir sociolingvistikos metodais ir teorinėmis prielaidomis, nagrinėjami dzūkavimo pokyčiai Varėnos geolekto zonoje. Tarminių požymių ištrynimas, kuris šiuo metu intensyviai veikia tradicines pietų aukštaičių šnektas, sparčiai mažina jų diferenciaciją ir sudaro palankias sąlygas formuotis naujiesiems tarminiams (ar tarmiškiesiems) dariniams. Tarmių išlyginimo procesas paprastai nustatytas tiek horizontaliajame, tiek vertikaliajame kontinuume. Nieko keista: išaugusio mobilumo ir informacijos sąlygomis tarminiai kalbos variantai patiria vis didesnį išorinį kitų lingvistinių sistemų poveikį. Išanalizavus Varėnõs geolekto ploto tarminę medžiagą, nustatyta, kad nuosekliai dzūkuoja tik vyresniosios kartos NORM kriterijų atitinkantys informantai, o šio kriterijaus neatitinkančių asmenų kalbos pokyčius lemia vertikalieji ryšiai. Dzūkavimo ypatybių realizavimas dažnai koreliuoja su kalbinėmis tarmės vartotojų nuostatomis, o trijų kartų – vyresniosios, vidurinės ir jaunesniosios – su skirtingomis amžiaus grupėmis susietas kalbos įvairavimas rodo tarminių normų nestabilumą ir nykstantį dzūkavimą. Tarmės vartotojų propaguojamas dėsningas ir nuoseklus dzūkavimas (arba jo vengimas) siejamas su stichiška patarmės standartizacija ir regioninio standarto formavimusi. [...]. [Iš Įvado]