Apie žodžio korektiškumą: sãva ir importuota

• Kvašytė, Regina
• Maskuliūnienė, Džiuljeta
• Župerka, Kazimieras

LTŽodžio ir apskritai kalbos, kalbėjimo korektiškumas šioje studijoje suprantamas plačiąja prasme. Tokia samprata apima tris minties ir jausmo kalbinės raiškos požymius: tai mandagi (taktiška, pagarbi), tiksli (taisyklinga, tikslinga) ir nenusižengianti etikai (tiesai, doros vertybėms) kalba. Studijoje aptariami asmenų pavadinimai (pagal amžių, sveikatą, tautybę, rasę, gyvenamąją vietą), kurie per atkurtosios Nepriklausomybės trisdešimtmetį patyrė įvairių reikšmės bei priereikšmio (konotacijos) pokyčių ir kalbinės bendruomenės yra įvairiai vertinami korektiškumo atžvilgiu. Siekiant išplėsti kalbamųjų lietuvių kalbos žodžių tyrimo akiratį, tų žodžių reikšmės ir vartosena, vienur išsamiau, kitur tik pasiremiant vienu kitu faktu, gretinama su atitinkamų žodžių vartojimu latvių kalboje - kitoje gyvoje baltų kalboje, kurią per praėjusį šimtmetį veikė tos pačios istorinės pervartos. I skyriuje aptariamos politinio korektiškumo ideologijos apraiškos dabartinėje lietuvių ir latvių kalbos vartosenoje. Tyrimo objektas - žodžiai, įvardijantys asmenis pagal sveikatą (invalidas / invalids), rasę (negras / negeris) ir tautybę (čigonas / čigans). Viena kita pastaba pateikiama ir apie kitos reikšmės žodžius (pavyzdžiui, tautos ir tėvynės sąvokų įvardijimą), kliūvančius šios ideologijos išpažinėjams. Siekiama pateikti išsamesnę sociolingvistinę analizę žodžių, skirtingai vertinamų populiariojoje Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidoje. [...] II skyriuje aptariamos ryškaus politinio korektiškumo dėmens - feministinio lingvistinio aktyvizmo - apraiškos Lietuvoje ir aiškinamasi, kaip jas vertina kultūros visuomenė.III skyriuje nagrinėjama žodžių pensininkas ir senjoras konkurencija. Viešojoje kalboje pastarasis vis dažniau išstumia pensininką. Kalbos vartotojų nuomonė dėl tokio kalbinės raiškos polinkio įvairuoja: vieni pensininką laiko vos ne žeminamu žodžiu, jo privengia, nori vadintis senjorais, kiti, priešingai, mano, kad pensininkas - normalus, net gražus žodis, šaiposi iš senjoro. IV skyriuje aptariamas žodžių kaimietis ir kaimietė vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje bei su tuo susijęs žodžio reikšmės ir jos atspalvių (konotacijos) kitimas. Šiuo metu rašomame Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BLKŽ), be reikšmės „kaimo gyventojas“, pateikiamos ligšioliniuose žodynuose, atsiradusi ir kita: „menk, sakoma apie neišsilavinusį, prasto skonio ir pan. žmogų, kuris nebūtinai kilęs iš kaimo“. V skyriuje, remiantis visų Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno stilių kontekstais, taip pat kitų tekstų medžiaga, siekiama išryškinti žodžio kaimietis sinonimų reikšmių, atspalvių ir vartosenos dabartinėje kalboje savitumą, vienokios ar kitokios konotacijos perėjimą nuo vieno žodžio prie kito. Tiriama realioji vartosena (tyrimo pobūdis yra sociolingvisti- nis), todėl rūpi ne tik sisteminė, bet ir kontekstinė, situacinė sinonimika. VI skyriuje, aptariant kaimo žmogaus paveikslą grožinėje lietuvių prozoje ir fotografijoje, aiškinamasi, kaip meniniai - žodiniai (verbaliniai) ir vaizdiniai (vizualiniai) - kaimo žmogaus paveikslai koreliuoja su kaimietį įvardijančių žodžių reikšme ir konotacija. Medžiaga rinkta daugiausia iš XX a. ir dabartinių lietuvių grožinės literatūros tekstų, lietuvių fotomenininkų darbų.Kaimo estetizavimo, kaimo kasdienybės supoetinimo, žemės ir žmonių kalbos išaukštinimo tema ateina dar iš romantinės tradicijos. XX a. pirmos pusės lietuvių literatūroje kaimo žmogaus gyvenimas stilizuojamas, aprašomas lyrinėmis intonacijomis, bet esama ir skaudžių kaimo tematikos kūrinių. Sovietmečiu plėtojama atsisveikinimo su agrarine kaimo kultūra tema. Parodomas besikeičiantis kaimo žmogaus mentalitetas, kintanti gyvensena, išryškėja miesto ir kaimo opozicija. Mūsų dienomis randasi kūrinių, kuriuose kaimas ir jame gyvenantis kaimietis vaizduojamas ironiškai. Postmodernistiniuose kūriniuose nevengiama kaimą vaizduoti niūriai, stulbinamai - tai irgi galima laikyti tam tikra stilizacijos forma. Įvairi yra ir XX a. pabaigos - XXI a. pradžios Lietuvos kaimo fotografija. Vieni fotomenininkai, kaip būdinga lietuvių fotografijos tradicijai, daugiau linksta į kaimo žmogaus ir kaimo gyvenimo romanti- zavimą, kiti pabrėžia kaimo įvairiaspalviškumą ir daugiabalsiškumą, o kai kurie fotografai yra „pavargusio kaimo“, kaimo dugno vaizduotojai. XX a. antros pusės lietuvių literatūroje įsitvirtinusi atsisveikinimo su agrarine kultūra tema plėtojama ir fotografijoje. Meniškiausiuose šių dienų lietuvių literatūros ir fotografijos kūriniuose kaimiečio paveikslas yra visapusis, kūrėjai mato sudėtingą žmogaus buvimą susitraukiančioje kaimo erdvėje, to žmogaus grožį ir nuopuolius. Galima teigti, kad kaimo ir kaimiečio vaizdavimas XX a. bei šiuolaikinėje lietuvių literatūroje ir fotografijoje atitinka įvairuojančią kaimiečio konotaciją dabartinės lietuvių kalbos laisvųjų stilių raiškoje. [Iš leidinio]

ENIn the science popular study On the Correctness of the Word: Own and Imported, the correctness of the word as well as the language, speech in general is understood in a broad sense. Such a concept includes three features of the linguistic expression of thought and feeling: it is a polite (tactful, respectful), accurate (correct, purposeful), and not violating ethics (truth, moral values) language. The study discusses the names of individuals (according to age, health, nationality, race, place of residence) which have undergone various changes of meaning and connotation during the thirty years of restored Independence, and which are valued differently in terms of correctness by the linguistic community. In order to broaden the horizons of the research of spoken Lithuanian words, the meanings and usage of those words, in some cases in detail, in others only on the basis of one or another fact, are compared with the usage of the corresponding words in Latvian, another living Baltic language that has been affected by the same historical changes over the last century. Chapter I discusses the manifestations of the ideology of political correctness in the current Lithuanian and Latvian languages. The object of the research is words featuring individuals by health (Lith. invalidas I Latv. invalids), race (Lith. negras / Latv. negeris), and nationality (Lith. čigonas I Latv. čigans). Some remarks are made about the words with a different meaning (e.g. the naming of the concepts of nation and homeland) that are not favoured by the supporters of this ideology. It is sought to provide a more detailed sociolinguistic analysis of words that are valued differently in the popular Lithuanian and Latvian media. […].Chapter II discusses the manifestations of a prominent component of political correctness - feminist linguistic activism - in Lithuania and explains how they are assessed by the cultural society. Chapter III examines the competition between the words pensininkas (‘a retired’) and senjoras (‘a senior’). In public speaking, the latter increasingly displaces the word pensininkas. The opinion of language users on such a tendency to linguistic expression varies: some consider the word pensininkas to be almost a humiliating word, try to avoid it, want to be called senjoras, others, on the contrary, think that the word pensininkas is a normal, even a nice word, and they mock at the word senjoras. Chapter IV discusses the use of the words kaimietis (‘a male villager’) and kaimietė (‘a female villager’) in the current Lithuanian language and the change of the word meaning and its shades (connotation). Presently, the Dictionary of Standard Lithuanian (Lith. Bendrinės lietuvių kalbos žodynas), in addition to the meaning “a village inhabitant”, presented in the existing dictionaries, indicates another - pejorative - meaning of the word: “an uneducated, of bad taste, etc. person who not necessarily comes from a village”. Chapter V aims to highlight the peculiarity of the meanings, shades and usage of synonyms of the word kaimietis ('a male villager’) in the current language, the shift of one or another connotation from one word to another. The analysis is based on the contexts of all styles of Corpus of Contemporary Lithuanian Language (Lith. Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas) as well as the material of other texts. The real usage is analysed (the nature of the research is sociolinguistic), therefore, not only systematic but also contextual, situational synonymy is taken into consideration.Chapter VI analyses how artistic - verbal and visual - images of a rural man correlate with the meaning and connotation of words designating a rural man while discussing the image of a rural man in Lithuanian literature and photography. The material was collected mainly from the 20th century and contemporary texts of Lithuanian fiction as well as the works of Lithuanian photographers. The theme of rural aesthetic, poetics of rural everyday life, and the exaltation of the land and folk language comes from a romantic tradition. In the Lithuanian literature of the first half of the 20th century, the life of a rural man was stylized, described with lyrical intonations, but there are also painful works on rural themes. During the Soviet era, the theme of farewell to agrarian rural culture was developed. The changing mentality of the rural man is shown, the changing lifestyle, the urban and rural opposition emerges. Nowadays there are works in which the village and a rural man living in it are depicted ironically. Postmodernist works do not avoid depicting the village in a gloomy and stunning way - this can also be considered a form of stylization. The photography of the Lithuanian village of the late 20th - early 21st century is also diverse. Some photographers, as it is typical of the Lithuanian photography tradition, tend more to the romanticism of a rural man and rural life, others emphasize the diversity and polyphony of the village, and some photographers depict “the tired village”, i.e. the hard village life. The theme of farewell to agrarian culture, which entrenched in Lithuanian literature in the second half of the 20th century, is also being developed in photography. In most artistic works of contemporary Lithuanian literature and photography, the image of a rural man is comprehensive, the creators see the complex presence of a person in a shrinking rural space, his/her inner beauty and sins. [...]. [From the publication]